„Čile, dabar pagaliau atėjo laikas vykdyti permainas“, - Santjage džiūgaujantiems šalininkams sakė M.Bachelet netrukus po savo triuškinamos pergalės antrajame prezidento rinkimų rate, šalia stovint vaikams ir motinai Angelai Jeriai.
62 metų M.Bachelet kovo 11 dieną prezidento poste pakeis konservatyvų milijardierių Sebastianą Pinerą (Sebastianą Pinjerą); jos kadencija truks ketverius metus.
M.Bachelet 2006-aisiais tapo pirmąja Čilės prezidente moterimi ir dirbo šiame poste iki 2010-ųjų kovo. Ji paliko daug nepadarytų dalykų, kurių nori dauguma čiliečių, daugiausia – didesnio politinio ir socialinio Augusto Pinocheto eros palikimo likvidavimo.
„Šiuo metu viskas aišku. Ji laimėjo. Ir mes ją sveikiname. Vėliau pasikalbėsiu su ja asmeniškai“, - žurnalistams sakė jos varžovė Evelyn Matthei.
Suskaičiavusi 81,05 proc. balsų nacionalinė rinkimų komisija paskelbė, kad M.Bachelet gavo 62,4 proc. balsų, o E.Matthei – 37,5 proc. balsų.
M.Bachelet varžybos su E.Matthei buvo pirmas kartas Lotynų Amerikoje, kai antrajame prezidento rinkimų rate dalyvavo dvi moterys.
Sekmadienį balsuoti galėjo daugiau kaip 13 mln. čiliečių, tačiau šiemet pirmą kartą balsavimas prezidento rinkimuose buvo savanoriškai pasirenkamas. Pradiniai duomenys rodo, kad rinkėjų aktyvumas buvo mažas.
Pirmajame rinkimų rate, kuriame M.Bachelet gavo 47 proc. balsų, o E.Matthei – 25 proc. balsų, daugiau kaip 50 proc. rinkėjų nepasivargino dalyvauti.
60 metų E.Matthei ir M.Bachelet abi yra oro pajėgų generolų dukros ir pažįsta viena kitą nuo mokyklos laikų.
Tačiau M.Bachelet tėvas mirė po kankinimų už ištikimybę kairiųjų prezidentui Salvadorui Allende, įvykus 1973 metų perversmui, o E.Matthei tėvas rėmė 1973-1990 metų Augusto Pinocheto diktatūrą.
M.Bachelet taip pat buvo kankinama, pabėgo iš šalies, bet po kelerių metų grįžo ir dirbo pediatre, kol galiausiai pasuko į politiką.