Tačiau verslininkė baiminasi, jog dėl tragedijos Rygos Zuolitūtės rajone „Maxima“ gali visiems laikams prarasti iki tol turėtą gerą vardą, skelbia delfi.lv.
„Mūsų bendrovės struktūra tokia, jog aš, būdama holdingo valdybos pirmininke, esu labai nutolusi nuo „Maxima Latvija“... Apie tokius dalykus, kaip saugos instrukcijos, aš nieko nežinau ir nieko negalėjau žinoti. Supraskite - tai tas pats, tarsi gatvėje klausinėtumėte atsitiktinių praeivių nuomonės. Mano situacija tokia pati. Svarbu tai, ką sako pati bendrovė, nes būtent jie ir turi visą reikiamą informaciją. Nejaugi jūs tikrai manote, jog man reikia skaityti visas instrukcijas?“ - per interviu naujienų agentūrai BNS paaiškino J. Bivainytė.
- Ar ėmėtės kokių nors veiksmų, kaip pagerinti situaciją visoje grupėje, ne tik „Maximoje“?
- Visi mūsų direktoriai labai gerai supranta savo atsakomybę, nėra priežasčių duoti papildomų nurodymų. Vis dar esame šoko būsenoje, juk kiekvieną dieną dirbame tam, kad viskas klostytųsi sklandžiai – vadovaujamės geriausiais ketinimais. Visų mūsų bendrovių vadovai dirba gerai, nematau pagrindo duoti papildomų nurodymų.
- Palaukite, o prie ko čia „Maxima“? Nejaugi „Maxima“ kalta, kad žuvo žmonės?
- Aš taip nesakiau, tačiau evakuacijos nebuvo.
- Kaip jūs galite sakyti, jog nebuvo evakuacijos? Tuomet prisiimkite atsakomybę už savo klausimą.
- Taip, savaime suprantama.
- Taip, taip ir padarykite. Iš anksto žinote, kad jos nebuvo, ir kodėl nebuvo? Jeigu atsidurtumėte tokioje situacijoje, ar galėtumėte garantuoti, jog tikrai žinote, kaip elgtis? Tokių dalykų numatyti neįmanoma. Tokioje situacijoje žmonėms teko kažką daryti. Kokios dar instrukcijos? Žmogiškai supraskite. Kaip galite sakyti, kad nebuvo evakuacijos?
- Bet juk nebuvo!
- Kaip tai – nebuvo? O kodėl ji turėjo būti? Įvykus tragedijai, evakuacija buvo, visi apsaugos darbuotojai gelbėjo žmones. Niekam nelinkėčiau atsidurti situacijoje, kai tenka priimti tokius sprendimus. Niekam. Stogas įgriuvo ne todėl, kad mes kažko nepadarėme. Šioje situacijoje žmonės sprendimus priėmė vadovaudamiesi geriausiais ketinimais.
- Signalizacija kaukė dar prieš stogui įgriūvant.
- Aš ne specialistė. Greičiausiai pas jus biure taip pat įrengta signalizacija. Įsivaizduokite – nuskambėjo priešgaisrinė signalizacija. Ką jūs darote? Iš pradžių visi aiškinasi, ar kilo gaisras. Jeigu žmonės būtų žuvę liepsnose, tikrai nežinau, ką dabar sakytumėte. Bet žmonės žuvo ne gaisre. Kaip tai susiję su signalizacija?
- Tačiau, jeigu būtų atlikta evakuacija, galbūt tiek žmonių nebūtų žuvę?
- Kaip galima priimti sprendimą dėl evakuacijos, jeigu nėra jokio gaisro? Signalizacija paprasčiausiai sugedo!
- Kaip manote, ar po to, kas įvyko, verta keisti procedūras ir instrukcijas, ką nors tobulinti?
- Nežinau, ką reikėtų padaryti geriau. Nežinau, kokios instrukcijos galėtų pakeisti faktą, jog tokioje situacijoje žmonės priėmė patį teisingiausią sprendimą. Nežinau. O Jūs žinote? Prašau, pasakykite man, ką turėčiau daryti?
- Nesu bendrovės vadovė, nesu specialistė.
- Na štai, o aš vadovė. Ir jeigu jūs užduodate tokius klausimus, būtinai turite turėti savą variantą. Prašau, pasakykite – man jūsų patarimas tiesiog būtinas. Visų to paties klausiu: ką buvo galima padaryti tokioje stresinėje situacijoje. Į šį klausimą atsakyti negali niekas.
- Šiuo metu konsultuojatės su specialistais, ieškote sprendimų dėl galimų pokyčių?
- Šis klausimas turėtų būti skirtas bendrovių, priklausančių mūsų holdingui, vadovams. Šį klausimą reikia užduoti („Maxima Latvija“ valdybos nariui) Gintarui Jasinskui. Aš už jį negalvoju. Pritariu visiems jo sprendimams, nes esu tikra – jis daro viską, kas reikalinga. Viską darome vadovaudamiesi geriausiais ketinimais. Kai (nukentėjusiems) praeis šokas, manau, jog jie pripažins: tik „Maxima“ ir padėjo. Nejaugi manote, jog kiekvieną kartą, kai pas juos (nukentėjusius) nuvažiuosime ir paklausime, kaip galime padėti, greta turi būti žurnalistas? Prisiėmėme atsakomybę, kuri viršija mūsų galimybes.
- Tačiau Jums pats principas „pirmiausia patikrinti, o tada evakuoti“ atrodo teisingas?
- Klausiau specialistų iš Latvijos ir Lietuvos. Man visi sakė, jog, jeigu suveikia signalizacija, reikia aiškintis, kodėl ji suveikė. Ar teisinga, jeigu kas nors apsiima patikrinti, ar pavojus nebuvo melagingas? Mano galva, tai normalu. Nemanau, kad galima kitaip. Reikia bėgti vos suveikus signalizacijai? O kas tada eis patikrinti? Lauksime, kol viskas sudegs?
- Jau žinome, jog šis nekilnojamasis turtas susijęs su jūsų grupės akcininkais. Žinojote, kodėl jie norėjo šį turtą priskirti atskirai bendrovei?
- Mūsų organizacijoje labai daug bendrovių – skirtingose pasaulio šalyse. Jos išskirstytos pagal verslo specifiką ir šalis, kur veikla vykdoma. Tokia pasaulinė praktika. Turime didelių prekybos centrų. Daug bendrovių, bet akcininkai tie patys. Struktūra tokia, nes verslai suskirstyti pagal veiklos sferą ir šalis.
- Ir visgi „Maximos“ vadovybė ne iš karto po tragedijos pripažino susijusi su šiuo nekilnojamuoju turtu.
- Nežinau, kaip paaiškinti, kad suprastumėte. Mūsų struktūrai priklauso beveik 300 bendrovių. Vienos bendrovės vadovas apie visą struktūrą žinoti negali. Gintaras negalėjo žinoti, kokia buvo situacija konkrečią akimirką. Galbūt akcininkai jį (statinį) jau buvo pardavę? Jis žinojo tik vieną: „Maxima“, už kurią jis buvo atsakingas – buvo nuomininkė, jis sakė tiesą. Daugiau nieko pasakyti ir negalėjo, nes nežino visų 300 bendrovių pavadinimų, struktūros ir to, ką kiti žmonės mūsų struktūroje su tuo nekilnojamuoju turtu veikė.
- Svarbu, kad tragedija Latvijoje nebepasikartotų. Todėl šalyje atliekamos „Maximos“ ir kitų bendrovių objektų apžiūros. Ar tai vyksta Lietuvoje?
- Taip, vyksta. Vienas iš ministrų labai skubiai davė nurodymą atlikti patikras. Intensyviai tikrinami visi prekybos centrai.
- Jokių problemų neaptikta?
- Nežinau, kaip pas konkurentus. Pas mus nei vieno trūkumo nerado.