37 metų Ioane Teitiota advokatai argumentavo, kad Naujoji Zelandija neturėtų deportuoti šio vyro, nors jo vizos galiojimo laikas baigėsi, nes dėl klimato pokyčio jo namai vienoje žemoje Kiribačio salelėje nyksta kylant vandenyno lygiui.

Sunkumai, patiriami I.Teitiotos ir jo šeimos mažytėje salų valstybėje, kurią sudaro apie 30 atolų, kurių daugelis yra iškilę tik kelis metrus virš jūros lygio, yra pakankamas pagrindas suteikti jiems pabėgėlių statusą, aiškino teisininkai.

Rašytinėje nutartyje, kurią antradienį pateikė Aukštojo Teismo teisėjas Johnas Priestley, pripažįstama, Kiribatis kenčia nuo aplinkos veiksnių, siejamų su klimato pokyčiais, tokių kaip audros, potvyniai ir geriamojo vandens išteklių tarša.

Tačiau teisėjo išvadoje sakoma, kad milijonai kitų žmonių, gyvenančių mažai virš jūros lygio iškilusiose salose, yra atsidūrę panašioje padėtyje, todėl I.Teitiota negali būti pripažintas pabėgėliu pagal tarptautinius įstatymus.

J.Priestley pažymėjo, kad Jungtinių Tautų (JT) konvencijoje dėl pabėgėlių statuso sakoma, jog pabėgėliais gali būti pripažinti asmenys, kuriems tėvynėje grėstų persekiojimas, o šio kriterijaus I.Teitiota neatitinka.

„Kiribačio ekonominė aplinka ieškovui ir jo tėvynainiams galbūt tikrai nėra tokia patraukli kaip ekonominė aplinka ir perspektyvos Australijoje bei Naujojoje Zelandijoje, – rašo teisėjas. – Tačiau ... jo padėtis neatrodo kitokia negu bet kurio kito Kiribačio piliečio.“

Teisėjas atmetė I.Teitiotos advokatų argumentą, kad šis vyras yra „pasyviai persekiojamas“ aplinkos, nes klimato pokyčiai kelia jam grėsmę, o Kiribačio vyriausybė nepajėgi jų suvaldyti.

„Kad ir kokie naujoviški ir optimistiniai būtų tie pareiškimai, jie nėra įtikinami ir turi žlugti“, – pridūrė J.Priestley.

„Vertinant platesniame lygmenyje, jeigu jie būtų sėkmingi ir būtų patenkinti kitų jurisdikcijų – milijonai žmonių, patiriančių ekonominius sunkumus vidutiniu laikotarpiu, betarpiškas stichinių nelaimių arba karų pasekmes arba išties patiria tikėtinus sunkumus dėl klimato pokyčių, vienu brūkštelėjimu būtų pripažinti turintys teisę į apsaugą pagal Konvenciją dėl pabėgėlių statuso“, – pabrėžė teisėjas.

Pasak jo, anksčiau žmonės iš įvairių šalių, tokių kaip Tonga, Fidžis arba Bangladešas, ne kartą yra prašę, kad tarptautiniai įstatymai būtų pakeisti, numatant galimybę suteikti pabėgėlio statusą dėl klimato pokyčių, tačiau tokios pastangos nebuvo sėkmingos.

„Ne Naujosios Zelandijos Aukštajam Teismui priklauso keisti Konvencijos dėl pabėgėlių statuso pobūdį šiuo atžvilgiu, – sakė J.Priestley. – Tokia užduotis tenka suverenių valstybių įstatymų leidybos institucijoms – jeigu jos nuspręstų tai padaryti.“

Teisėjas nurodė, kad I.Teitiota ir jo žmona atvyko į Naująją Zelandiją 2007 metais ir nusprendė neteisėtai pasilikti šioje šalyje, kurioje jiems atsivėrė palankesnės galimybės negu Kiribatyje.

Sutuoktiniai turi tris vaikus, kurie gimė Naujojoje Zelandijoje, tačiau jie irgi bus deportuoti, nes ši šalis nelaiko jos teritorijoje gimusių neteisėtų migrantų vaikų savo piliečiais.

Kiribatis yra viena iš daugelio salų valstybių, tokių kaip Tuvalu, Tokelau ir Maldyvai, kurios, kaip nurodo JT Žmogaus teisių komisija, gali prarasti savo teritorijas dėl klimato pokyčių.

Kiribačio vyriausybė svarsto galimybes perkelti ištisas bendruomenes arba pastatyti dirbtines salas tam atvejui, jeigu išsipildytų prognozės, kad jūros lygis iki šio šimtmečio pabaigos pakils vienu metru.

Buvusios Britanijos kolonijos vyriausybė taip pat ketina nupirkti 2 tūkst. ha žemės Fidžyje, kur būtų galima ūkininkauti, jeigu dėl taršos sūriu vandeniu Kiribačio teritorija taptų netinkama auginti pasėliams.