Šiame Šveicarijos mieste lapkričio 7–9 dienomis vykusiose derybose Jungtinės Valstijos, Rusija, Kinija, Prancūzija, Didžioji Britanija ir Vokietija labai priartėjo prie susitarimo, pagal kurį Iranas padarytų nuolaidų ir apribotų savo branduolines ambicijas mainais į kai kurių tarptautinių sankcijų sušvelninimą.
Po šių derybų didžiojo šešeto atstovai sakė, kad tarpinė sutartis dėl pasitikėjimą didinančių žingsnių, kurie turėtų pradėti mažinti dešimtmetį tvyrojusį įtarumą ir priešiškumą tarp Vakarų šalių ir Irano, gali būti pagaliau pasirašyta.
Tačiau diplomatai perspėja, kad nesutarimų išlieka ir kad jie dar gali užkirsti kelią sutarties pasirašymui per šį derybų etapą, kuris, kaip planuojama, vyks trečiadienį ir ketvirtadienį.
„Yra gera proga. Yra vilties, kad iraniečiai suvoks, jog tai gera sutartis, ir ją priims“, – sakė vienas diplomatas.
Ankstesnis susitikimas lapkričio 9 dieną baigėsi be rezultatų, Iranui atkakliai reikaujant pripažinti jo teisę sodrinti uraną, taip pat kilus nesutarimų dėl statomo sunkiojo vandens reaktoriaus netoli Arako miesto. Tame reaktoriuje gamintųsi plutonis, kuris gali būti panaudotas atominių užtaisų gamybai.
Irano užsienio reikalų ministras Mohammadas Javadas Zarifas užsiminė, kad yra galimybė aplenkti pirmąjį ginčijamą klausimą, sakydamas, kad Teheranas turi teisę sodrinti uraną, bet nereikalauja, kad kitos šalys pripažintų šią teisę.
Jungtinių Tautų (JT) Tarptautinės branduolinės energetikos agentūros (TATENA) praeitą savaitę paskelbtoje ataskaitoje sakoma, kad Iranas sustabdė urano sodrinimo programos plėtrą ir neįrengė jokių naujų didelių agregatų Arake nuo rugpjūčio, kai į valdžią atėjo nuosaikių pažiūrų prezidentas Hassanas Rouhani, pakeitęs griežtosios linijos šalininką Mahmoudą Ahmadinejadą.
M.J.Zarifas, kuris taip pat yra Irano delegacijos derybose dėl branduolinės programos vadovas, susitikimo išvakarėse sakė, kad yra „visos galimybės“ pasiekti susitarimą, jeigu visi dalyviai parodys gerą valią ir politinį ryžtą išspręsti problemas.
Tačiau JAV prezidentas Barackas Obama antradienį kalbėjo atsargiau, sakydamas, kad dar neaišku, ar pasaulio galybėms ir Iranui pavyks greitai susitarti.
„Nežinome, ar galėtume sudaryti sutartį su Iranu šią savaitę arba kitą savaitę“, – sakė ji viename forume, organizuotame dienraščio „The Wall Street Journal“.
Amerikos įstatymų leidėjai antradienį ragino B.Obamos administraciją laikytis griežtesnės linijos derybose su Iranu.
Derybos bus atnaujintos susitikimu tarp M.J.Zarifo ir Europos Sąjungos (ES) išorės politikos vadovės Catherine Ashton, kuri koordinuoja kontaktus su Iranu šešių galingųjų šalių vardu.
Vakarų šalių vyriausybės įtaria, kad Iranas sodrina uraną slapta siekdamas pasigaminti skiliųjų medžiagų branduoliniams užtaisams, nors Teheranas tokius kaltinimu neigia. Iranas teigia norintis naudoti prisodrintą uraną atominių jėgainių kurui gaminti, tačiau per tolesnius sodrinimo etapus iš jo galima gauti medžiagą, tinkamą atominiams užtaisams.
Po daugelį metų gilėjusio susipriešinimo kelią reikšmingoms diplomatinėms diskusijoms tarp Irano ir didžiųjų pasaulio valstybių atvėrė H.Rouhani pergalė birželį vykusiuose rinkimuose, kuriuos jis laimėjo ragindamas imtis žingsnių, kad sumažėtų Teherano tarptautinė izoliacija ir būtų atšauktos sankcijos, smaugiančios nuo naftos eksporto priklausomą šiitiškos respublikos ekonomiką.