„Vive la France!“ – savo žinutėje socialiniame tinkle „Twitter“ parašė senatorius Johnas McCainas, nevengiantis atvirai reikšti savo nuomonę nacionalinio saugumo klausimais.
„Prancūzija turėjo drąsos užkirsti kelią blogam branduoliniam susitarimui su Iranu“, – nurodė jis, turėdamas galvoje sekmadienį paskelbtą žinią, kad Jungtinėms Valstijoms, Kinijai, Rusijai, Didžiajai Britanijai, Prancūzijai ir Vokietijai (vadinamajai P5+1 grupei) nepavyko susitarti.
Per tris dienas Ženevoje vykusias intensyvias derybas Prancūzija ne kartą išsakė būgštavimų dėl įvairių galimo susitarimų punktų ir garantijų stygiaus. Tokią Paryžiaus poziciją Iranas pavadino kenkiančia deryboms.
„Ačiū Dievui už Prancūziją ir ačiū Dievui už atsitraukimą“, – pareiškė griežtų pažiūrų senatorius Lindsey Grahamas televizijos CNN laidoje „State of the Union“.
„Prancūzai tampa labai gerais lyderiais Artimuosiuose Rytuose“, – sakė senatorius, taip pat nurodęs, jog pritartų tam, kad Iranui būtų įvesta daugiau sankcijų.
„Nuogąstauju, kad galiausiai Artimuosiuose Rytuose turėsime situaciją, panašią į Šiaurės Korėjos. Deramės su Iranu, ir vieną dieną atsibudę... turime branduolinį Iraną“, – sakė L.Grahamas.
Vašingtone įsikūrusios organizacijos „American Task Force on Palestine“ vienas vadovų Husseinas Ibishas pareiškė, kad Prancūzija tapo „labiausiai karinga Vakarų valstybe tais klausimais, kurie susiję su Artimaisiais Rytais ir kaimyniniais regionais“.
„Prancūzija spaudė surengti intervenciją į Libiją, įsiveržė ir išgelbėjo Malį bei tryško entuziazmu dėl smūgių cheminių ginklų taikiniams Sirijoje“, – sakė jis.
Rugpjūtį Prancūzija leido aiškiai suprasti, jog nori kartu su JAV imtis karinių veiksmų prieš Sirijos režimą.
Dėl tokios pozicijos krizės metu Paryžius tapo pagrindiniu Vašingtono sąjungininku, nes Didžioji Britanija atsisakė paremti bet kokius smūgius.
Tai buvo radikalus pasikeitimas turint galvoje faktą, kad prieš dešimtmetį Prancūzijos ir JAV santykiai smarkiai pašlijo dėl tuometinio Prancūzijos lyderio Jacques'o Chiraco nepritarimo britų ir amerikiečių puolimui prieš Saddamo Husseino režimą Irake.
Nesantaika, kurią daugiausia kurstė konservatyvių pažiūrų politikai, buvo tokia stipri, kad kai kurie Amerikos restoranai, tarp jų užkandinės Atstovų Rūmuose, nusprendė prancūziškas bulvytes pavadinti „laisvės bulvytėmis“. Tuo laikotarpiu net ant marškinėlių ir reklaminių stendų buvo galima išvysti daugybę antiprancūziškomis nuotaikomis persmelktų užrašų.
Nors pastarasis Prancūzijos sprendimas blokuoti susitarimą su Iranu itin malonus ne vienam respublikonui, Paryžiaus, kuris daugiau nei du šimtmečius buvo istorinis JAV sąjungininkas, veiksmus veikiausiai nulėmė savanaudiški interesai, sako analitikai.
„Daugeliui žmonių tai buvo tarsi perkūnas iš giedro dangaus. Kyla klausimas, kokie motyvai skatina Prancūziją tokiu metu užimti tokią poziciją? – sakė tarptautinės politikos ekspertas Alireza Naderas iš Vašingtone įsikūrusio instituto „Rand Corporation“.
„Netgi tokios šalys kaip Prancūzija puikiai žino apie jėgų balansą Artimuosiuose Rytuose ir nori apsaugoti savo interesus“, – pabrėžė jis.
Prieš 2 val.
Iranas pagal sutartį su TATENA įsipareigojo informuoti apie branduolinius kompleksus
Iranas sutiko teikti informaciją Jungtinių Tautų (JT) inspektoriams apie planuojamus branduolinius objektus, įskaitant tyrimų reaktorius, pagal bendradarbiavimo sutartį, kurią abi šalys pasirašė pirmadienį, pranešė Tarptautinė branduolinės energetikos agentūra (TATENA).
Susitarime, su kuriuo susipažino naujienų agentūra "Reuters", išvardyti žingsniai, kuriuos Iranas atliks siekdamas užtikrinti didesnį skaidrumą savo ginčijamoje branduolinėje programoje, įskaitant "valdomą prieigą" prie vienos urano kasyklos ir sunkiojo vandens gamybos įmonės.
Šios priemonės bus įgyvendintos per tris mėnesius, nurodė TATENA.