Kaip informuoja theguardian.com, konfidencialiame dokumente rašoma, kad NSA skatino Baltųjų Rūmų, Pentagono ir kitų valstybinių institucijų darbuotojus pasidalinti turimais aukšto rango užsienio politikų numeriais, kad galėtų juos sekti.
Dokumente rašoma, kad vienas amerikiečių pareigūnas, kurio pavardė nenurodyta, pateikė 200 telefono numerių, tarp jų – ir 35 pasaulio lyderių, kurių nė vieno pavardė neminima. NSA nedelsiant ėmėsi slapta klausyti pokalbių.
Paviešintas dokumentas sustiprins kilusią diplomatinę įtampą tarp JAV ir jos sąjungininkių, kilusią po trečiadienį Vokietijos kanclerės Angelos Merkel pareikšto kaltinimo, kad JAV slapta klausosi jos pokalbių telefonu.
Po A. Merkel pareiškimo Baltųjų Rūmų atstovas spaudai Jay Carney išplatino pareiškimą, kuriame teigiama, kad JAV neseka ir neseks Vokietijos kanclerės telefoninių pokalbių. Tačiau skandalo tai neapmalšino, nes pareigūnai Berlyne pareiškė, jog JAV nepaneigė telefoninių pokalbių sekimo galimybės praeityje.
„The Guardian“ gautame slaptame dokumente rašoma, kad NSA nuolat seka pasaulio lyderių pokalbius telefonu ir net prašo JAV pareigūnų pagalbos šuo klausimu.
Ryšių žvalgybos valdybai (RŽV) 2006 m. spalį pateiktas dokumentas vadinasi „Klientai gali padėti RŽV gauti stebėtinus telefono numerius“.
Dokumento pradžioje pateikiamas pavyzdys, kaip su pasaulio lyderiais ir politikais bendraujantys JAV pareigūnai galėtų padėti žvalgybos valdybai.
„Neseniai JAV pareigūnas pateikė NSA 200 telefono numerių, tarp jų – 35 pasaulio lyderių. <...> Nors dauguma numerių veikiausiai prieinami viešai, žvalgybos produkcijos centrai užfiksavo 43 nežinotus telefono numerius. Šie ir dar keli telefono numeriai sekami“, – rašoma dokumente.
Toliau rašoma, kad nauji telefono numeriai padėjo valdybai gauti naujų kontaktų: „Tie telefono numeriai suteikė galimybę gauti) esminės informacijos apie kitus telefono numerius, kuriuos galiausiai imta sekti.“
Tiesa, dokumente rašoma, kad slapti telefoninių pokalbių pasiklausymai praktiškai nesuteikė valdybai vertingos informacijos. Turint omenyje skandalą su A. Merkel, JAV gali sulaukti vis stiprėjančios tarptautinės kritikos, kad bet kokia nauda valdybai iš draugiškų valstybių šnipinėjimo toli gražu neatsveria galimos diplomatinės žalos.
Dokumente analitikų prašoma pagalvoti – galbūt tarp jų aptarnaujamų klientų yra tokių, kurie norėtų pasidalinti turimais kontaktais. Taip pat rašoma, jog kartais JAV „klientai“ neprašomi pasiūlo valdybai turimų kontaktinių duomenų užsienyje: „Kartais RŽV pasiūlomas priėjimas prie JAV pareigūnų duomenų bazės. <...> Joje – kontaktinė užsienio politikos ar karinių lyderių informacija, taip pat ir tiesioginiai telefono numeriai, fakso aparato numeriai, gyvenamieji adresai ir mobiliųjų telefonų numeriai.“
Leidinio „The Guardian“ korespondentai paprašė JAV prezidento Baracko Obamos pakomentuoti minėtą paviešintą dokumentą. Pareigūnai atsisakė pateikti komentarą ir pacitavo J. Carney pranešimą iš ketvirtadienio trumpos spaudos konferencijos.
J. Carney pasakė žurnalistams: „Su NSA susijusios informacijos paviešinimas akivaizdžiai sukėlė įtampą mūsų santykiuose su kai kuriomis šalimis. Mes su tuo dirbame per diplomatinius kanalus. Tai labai svarbūs tiek ekonomiškai, tiek mūsų saugumui ryšiai, mes darbuosimės, kad išsaugotume kuo artimesnius ryšius.“
Viešai pateiktas kaltinimas šnipinėjus A. Merkel stiprina Europoje kylančią politinę įtampą dėl to, kad JAV seka sąjungininkių vyriausybes, nors šios savaitės pabaigoje ne vienas pasaulio lyderis sulaukė atsiprašymo telefonu.
Trečiadienį paklausta, ar NSA praeityje yra sekusi Vokietijos kanclerės ryšių priemones, Baltųjų Rūmų Nacionalinės saugumo tarybos atstovė spaudai Caitlin Hayden atsakė: „Jungtinės Valstijos neseka ir neseks kanclerės Merkel ryšių priemonių. Na o aš nesu įgaliota išsamiau viešai komentuoti kiekvieno tariamo valdybos veiksmo.“
Ketvirtadienio trumpoje spaudos konferencijoje J. Carney nesutiko atsakyti į netylančius klausimus, ar praeityje JAV klausėsi A. Merkel telefono pokalbių.
„The Guardian“ gautas dokumentas parašytas antroje George’o W. Busho kadencijos pusėje, kai valstybės sekretore buvo Condoleezza Rice, o gynybos sekretorius Donaldas Rumsfeldas baiginėjo savo kadenciją.
Kaip skelbia „Reuters“, A. Merkel įtarė, kad jos telefoninių pokalbių klausomasi, kai pamatė savo telefono numerį JAV dokumente. Ji paskambino B. Obamai ir paragino suteikti JAV žvalgybai naują teisinį pagrindą.
„Kaip artima JAV sąjungininkė ir partnerė, Vokietijos federalinė vyriausybė tikisi, jog ateityje tarnybos ir jų bendradarbiavimas bus paremtas aiškiu sutarties pagrindu“, – pasakė ji.
Vokietijos žaliųjų partijos lyderė Katrin Goring-Eckhart pavadino įtariamą šnipinėjimą „precedento neturinčiu pasitikėjimo sulaužymu“.
Šią savaitę B. Obama skambino Prancūzijos prezidentui Francois Hollande’ui dėl laikraštyje „Le Monde“ pasirodžiusio straipsnio, kad NSA per mėnesį slapta klausėsi 70 mln. prancūzų telefoninių pokalbių. O anksčiau „Der Spiegel“ rašė, kad NSA seka aukščiausio rango ES pareigūnų komunikacijas.
Šia savaitę Europos Komisija pritarė pasiūlymams, kad JAV technologijų bendrovėms gali tekti prašyti leidimo prieš perduodant ES piliečių duomenis JAV žvalgybos agentūroms, o Europos Parlamentas balsavo už susitarimo dėl transatlantinių bankininkystės duomenų dalinimosi sustabdymą, nes „Der Spiegel“ parašė, jog NSA sekė tarptautinę bankininkystės sistemą „Swift“.