„Anksčiau už draugystes su užsieniečiais ar net šeimas studentai būdami grūdami laukt iš universitetų. Nežinojome, kas galėjo nutikti, jeigu universiteto administracija būtų suuodusi, kas vyksta, todėl niekam studentų miestelyje ir nesakėme, kad gyvename kartu“, - pasakoja moteris.
Kinas ir užsienietė – labai neįprasta ir retai sutinkama pora.
Nedidelėje atvykėlių iš užsienio bendruomenėje socialinė izoliacija užklupo nedelsiant. Mergina jautėsi svetima dabar jau buvusioms bičiulėms, neslėpusioms pasibjaurėjimo vyrais iš Kinijos.
„Ištekėjusi už kino, jaučiausi vienišesnė nei kada nors anksčiau, norėjau kuo greičiau susirasti žmonių, su kurias galėčiau bendrauti“, - apie 2009 metų sprendimą savo išgyvenimais pasidalinti tinklaraštyje „Speaking of China“ sako J. Eickenburg.
Dabar moteris teigia kiekvieną mėnesį gaunanti daugybę elektroninių laiškų iš kinų, kurie domisi susipažinimo ir bendravimo su užsieniečiais galimybėmis, taip pat pasakojasi apie bendraujant patiriamus kultūrinių skirtumų sunkumus.
1978 metais kontinentinėje Kinijoje nebuvo nė vienos mišrios santuokos, bent jau tokie oficialūs duomenys.
Tačiau kinų santuokų su užsieniečiais skaičius palaipsniui auga – 2012 metais jis siekė 53 tūkst.
Dažniausiai kinų šeimas tokios santuokos liūdina ir kelia nerimą, tačiau Jun Hu sako, jog jam pasisekė – jis jauniausias iš trijų brolių, tad tėvai jam buvę gana atlaidūs. Jaunas vyras atvirauja, jog jo kartos vyrai jį laiko savotiška „gyvąja legenda“: turėti žmoną iš Vakarų – „statuso simbolis“.
Kalbant apie mišrias santuokas, dažniau už užsieniečių teka Kinijos moterys, o ne patys kinai į žmonas ima užsienietes.
Vienas iš garsiausių Kinijoje mokslininkų, ieškančių atsakymų į su seksu susijusius klausimus, Li Yinhe sako, jog viena iš galimybių ta, jog Kinijos vyrams paprasčiausiai trūksta pasitikėjimo savimi.
Su juo sutinka ir knygos „Behind The Red Door: Sex in China“ autorius Richardas Burgeris: „Vyrai pažymėti kultūriniais ženklais, jie augo manydami esantys ūkio galva - tie, kurių rankose valdžia ir galia. Labai baugu prisiartinti prie vakarietės, gavusios puikų išsilavinimą, uždirbančios daugiau pinigų, turinčios galią, daugiau seksualinės patirties“.
Nepaisant to, Kinijos didmiesčiuose mišrių santuokų skaičius visgi auga.
Kai aktorė ir savamokslė pasimatymų guru Yue Xu 2012 metais iš Amerikos sugrįžo į Pekiną, ji buvo pritrenkta, kiek sostinėje daug atvykėlių ir kiek daug vakariečių, susitikinėjančių su Kinijos moterimis.
„Vakaruose Azijos moterys vaizduojamos kaip egzotiškos gražuolės – drovios viešumoje, tačiau pašėlusios miegamajame. Kinijoje vakariečių fantazijos susiduria su realybe“, - sako kinė.
„Kinės nuo mažų dienų auginamos kaip globėjos, namų židinio sergėtojos – jos žino, kaip rūpintis vyris. Tačiau daugumoje šeimų būtent moterys priima svarbiausius su finansais susijusius sprendimus“, - pasakoja Yue Xu.
Garsiausios poros
Wendi Deng visame pasaulyje išgarsėjo kaip „moteris tigrė“. Ji 14 metų buvo ištekėjusi už žiniasklaidos magnato Ruperto Murdocho – birželį jie išsiskyrė.
Šiais metais britų aktorius Hugh Grantas paskelbė susilaukęs antrosios atžalos su savo mylimąja Tinglan Hong iš Kinijos.
Kultūriniai skirtumai
J. Eickenburg sako, jog santykiuose su vyru buvo ir sunkių akimirkų, kai stresas, asmeninės problemos ir kultūriniai skirtumai tapdavo nuolatinių konfliktų priežastimis.
„Kai myli kitos kultūros žmogų, elgiesi su juo kaip su lygiaverčiu partneriu, tad labai lengva pamiršti, jog buvo ir rimtų problemų, nesusikalbėjimų. Išmokau svarbią pamoką – galiu prarasti savitvardą, jeigu Jun nesupranta, ką noriu jam pasakyti. O Jun nuo manęs atsitveria tylos siena kaip tik tada, kai man verkiant reikia išsikalbėti“, - apie patirtį santuokoje su kinu savo tinklarašyje kalba amerikietė.
Pora visus išbandymus sėkmingai atlaikė. Jie tikisi Kinijoje įsikurti visam laikui ir jau planuoja Jun tėvams padovanoti taip ilgai lauktą anūką.