Prieš 15 metų Ali Aoyma buvo Karalienė Ai arba Meilės karalienė – ji teikė profesionalias sekso paslaugas, akto metu užimdavo dominuojančią poziciją, kitaip tariant, valdydavo situaciją. Jai tekdavo įprastiniai tokio pobūdžio darbeliai – surišti žmones, ant spenelių varvinti karštą vašką, mosuoti botagėliu. Šiandien, kaip teigia pati japonė, jos darbas daug sudėtingesnis. 52 metų Aoyama bando išgydyti Japonijos jaunimą labiau masinantį susilaikymo sindromą, kurį šalies žiniasklaida vadina sekkusu shinai shokogun.
Akivaizdu, jog jaunesni nei 40 metų japonai nebesidomi įprastais santykiais. Milijonai netgi į pasimatymus nebevaikšto, vis daugiau tokių, kurie tvirtina galintys sau ramiai ir laimingai gyventi ir be sekso. Japonijos valdžiai susilaikymo nuo fizinės meilės sindromas tolygus nacionalinio masto katastrofai. Šalis ir taip yra viena iš tų valstybių, kur gimstamumas bene mažiausias pasaulyje. Šalyje gyvena per 126 mln. žmonių, tačiau pastaraisiais dešimtmečiais šis skaičius vis senka – baiminamasi, jog iki 2060 metų jis sumenks net trečdaliu.
Aoyama mano, jog šalies žmonės „tolsta nuo žmogiškojo intymumo“ – iš dalies dėl to kalta pati valdžia.
Užrašas prie moters darbovietės skelbia: „Klinika“. Japonė žurnalistus pasitinka mūvėdama jogai skirtomis kelnėmis ir avėdama žaismingomis šlepetėmis, iš glėbio visą tą laiką nepaleido pekinų veislės šuns, kurį pristatė Marilyn Monroe vardu. Savo teikiamų paslaugų aprašyme japonė klientams porina XX amžiaus pabaigoje lankiusis Šiaurės Korėjoje, kur „turėjo garbės pamaigyti sėklides vienam iš įtakingiausių kariuomenės vadų“. Ar moteris į Šiaurės Korėja vyko dėl šio konkretaus tikslo, neatskleidžiama, tačiau klientams perduodama žinia akivaizdi – ji niekada nesmerkia ir neteisia.
Klinikos viduje žurnalistus ji palydi laiptais aukštyn – į poilsio kambarį: tai miegamojo tipo kambarys, kuriame tėra vienas vienintelis baldas – dvigulis čiužinys. „Čia mums niekas netrukdys“, - žada paslaptingoji japonė. Moteris sako, jog, dirbant su klientams, dažniausiai pirmoji jai tenkanti užduotis – išmokyti žmonės liautis atsiprašinėjus už tai, kad jie iš viso egzistuoja šiame pasaulyje.
Vienišų žmonių skaičius Japonijoje kopia į naujas aukštumas. 2011 metais atlikta apklausa atskleidė, jog jokių romantiškų santykių nepalaiko 61 proc. nevedusių vyrų ir 49 proc. netekėjusių moterų (respondentų amžius – 18-34 metai). 2006 metais šie skaičiai buvo maždaug 10 proc. mažesni. Kito tyrimo metu paaiškėjo, jog net trečdalis 30 metų neturinčių japonų gyvenime nė karto nevaikščiojo į pasimatymus (duomenų apie tos pačios lyties asmenų meilės reikalus nėra). Nors Japonijoje ilgą laiką meilė ir seksas laikyti atskiromis sąvokomis, o religiniai gniaužtai niekada nesmaugė, žmonės vis tiek nebenori mylėtis.
2013 metais Japonijos šeimos planavimo asociacija (JFPA) nustatė, jog 45 proc. 16-24 metų moterų „nesidomi seksu ar netgi fizine meile bjaurisi“. Daugiau net ketvirtadalis apklaustų vyrų išreiškė tokią pačią nuomonę.
Aoyama sako, jog į ją dažniausiai kreipiasi gyvenime pasimetę žmonės. „Dalis nori susirasti antrąją pusę, kitiems patinka būti vieniems, yra ir tokių, kuriems reikalinga tradicinė meilė ir santuoka“, - sako specialistė. Tačiau spaudimas pritapti prie tradicinės japonų šeimos modelio – vyras uždirba pinigus, moteris nuolankiai sėdi namie – vis dar jaučiamas. „Žmonės nežino, kur kreiptis. Ateina pas mane manydami, jog, norėdami kažko neįprasto, yra brokuoti“.
Oficialūs perspėjimai neduoda naudos. 2012 metais Japonijoje gimstamumas buvo mažiausias per visą šalies istoriją (tais pačiais metais fiksuotas itin didelis senų žmonių skaičiaus šuolis – pirmą kartą šalyje parduota daugiau priemonių nuo šlapimo nelaikymo nei sauskelnių). Japonijos šeimos planavimo asociacijos vadovas Kunio Kimatura tvirtina, jog demografinė krizė tokia rimta, jog vieną dieną šaliai gresia išnykimas.
40 metų dar nesulaukę japonai tikrai neketina daugintis iš pareigos ar idėjos, kaip kad darė pokario kartos. Po 20 metų trukusios ekonominės stagnacijos šalyje pajudėjo itin svarbūs socialiniai pokyčiai. Japonai taip pat vis dar bando atsigauti po 2011 metų žmonės drebėjimo ir po jo sekusios branduolinės katastrofos. Kelio atgal nėra.
„Tiek vyrai, tiek moterys tvirtina nematantys meilės prasmės. Jie nemano, jog šis jausmas kur nors veda. Santykiai tapo pernelyg sudėtingi“, - sako sekso ir santykių specialistė.
Santuoka tapo tikru nepatrauklių pasirinkimų minų lauku. Japonijos vyrams vis mažiau rūpi karjera ir finansiniai reikalai – paprasčiausiai nebeliko garantijų, jog visą gyvenimą tikrai turės darbo vietą. Japonijos moterys tampa vis labiau nepriklausomos, ambicingos. Tačiau namuose ir darbo vietose karaliaujantys konservatyvūs įsitikinimai niekur nedingo. Žiaurus Japonijos verslo pasaulis moterims praktiškai nepalieka galimybių derinti karjerą ir šeimą, o susilaukti vaikų – prabanga, kurią sau galima leisti tik tuo atveju, jeigu dirba abu tėvai. Gyvenimas kartu nesusituokus ar tėvystė, oficialiai nesukūrus šeimos – vis dar neįprastas dalykas, o kur dar biurokratiniai akibrokštai.
Aoyama sako, jog skirtingos lytys, ypač Japonijos didžiuosiuose miestuose, vis labiau „tolsta viena nuo kitos“. Nebeliekant tokio svarbaus bendrumo kaip ilgalaikiai bendri tikslai, dauguma pradeda ieškoti lengvai prieinamos ir „greitai paruošiamos“ meilės, dažniausiai sekso pavidalu, kuris nebūtinai būna tikras: reikia paminėti pornografiją internetu, virtualias merginas ar vaikinus, animė komiksus. Neretai sekso poreikis pakeičiamas kita veikla, ir žmogui laikui bėgant jo paprasčiausiai nebereikia.