Nekaltos mergelės – puikus masalas pinigingiems narkotikų baronams ir atvykėliams iš užsienio, skelbia „The Independent“.
Savaime suprantama, mergaitės atrenkamos pagal išvaizdą. Tada prie jų prieina gaujų lyderiai arba kitos merginos, jau įtrauktos į gaujų veiklą – jų tikslas potencialas aukas užverbuoti.
„Viskas prasideda nuo gundymo materialiomis vertybėmis. Joms siūlomi vardiniai rūbai, apsilankymai prabangiuose restoranuose, aukščiausios rūšies viskis ir kokainas. Dauguma mergaičių pasiduoda ir įsipainioja į tinklą“, - pasakoja nevyriausybinės organizacijos „Corporacion Consultoria de Conflicto Urabano“ vadovas Luisas Pardo.
Kartą patekusios į gaujos nagus, mergaitės pradedamos akylai saugoti. „Kai jau apsisprendžiama, jog mergaitė tikrai bus preke aukcione, niekas prie jos nebegali artintis. Niekam nevalia kėsintis į jų nekaltybę“, - sako L. Pardo.
Merginų šeimos taip pat patenka į nusikaltėlių akiratį. Jeigu jos sutinka su nusikaltėlių iškeltomis sąlygomis, gauna finansinę paramą - gyvenant skurdo sąlygomis, ji – tikras išsigelbėjimas. Jeigu šeima parduoti mergaitės nesutinka, lieka du pasirinkimo variantai: kraustytis iš namų ir bėgti (kiekvienais metais savo gimtuosius namus dėl nusikaltėlių priversti palikti daugiau nei 10 tūkst. žmonių) arba laukti kulkos į galvą, kurią bet kurią akimirką gali paleisti paslaptintas šaulys, lekiantis ant motociklo. Arba paslaptingo skambučio į duris, po kurio visa šeima paslaptingai dings be žinios.
Pasiskųsti gaujų veikla atsakingiems pareigūnams – tikrai ne išeitis, nes būtent nusikaltėliai, o ne vietos valdžia ar policija, tvarko ir reguliuoja skurdžiai gyvenančių bendruomenių gyvenimą. Nusikaltėlių gaujos ne tik kontroliuoja nusikalstamą veiklą, bet ir jaučiasi atsakingos už kasdienį lūšnynų gyvenimą, netgi sprendžia tarp kaimynų kilusius konfliktus, įvedinėja savus mokesčius – vadinami jie vakcinacija (vietiniai taip nekaltai vadina paprasčiausią turto prievartavimą).
Šios lūšnynų gaujos – Medeljino organizuoto nusikalstamumo pasaulio pėstininkai, kontroliuojantys teritoriją kaip vieno iš dviejų konkuruojančių mafijos tinklų vietininkai. Vienas iš tokių tinklų – narkotikų barono Pablo Escobaro imperijos liekanos, dabar besivadinančiuos „Oficina de Envigado“. Antrasis – sukarinta narkotikų prekyba užsiimanti organizacija „Urabeños“. Šios organizacijos ir užtikrina, kad gaujų įtaka neapribotų vien lūšnynais, kad nusikaltėlių rankos pasiektų net korupcija sergančias valdžios institucijas. Gaujų užmegzti įtakingi ryšiai ne tik palengvina merginų perdavimą, bet ir užtikrina, jog aukos tylės kaip vandens į burną prisisėmusios.
Aukų šeimos jaučiasi bejėgės ką nors pakeisti, o mergaitės intensyviai ruošiamos aukcionui. Kai kurios aukos siūlomos narkotikų baronų ir mafijos galingiausiųjų, kontroliuojančių visą Kolumbijos nusikaltėlių pasaulį, organizuojamoms orgijoms. Taip tęsiama paties P. Escobaro pradėta tradicija – jis visada buvo tas, kuris savo linksmybėms reikalaudavo kuo daugiau nekaltų mergaičių. Po sandorio į normalų gyvenimą grįžta tik mažuma parduotųjų.
„Tokia būna pirmoji merginų seksualinė patirtis. Jos eina iš rankų į rankas, galiausiai tampa prostitutėmis“, - konstatuoja L. Pardo.
Nemažai mergaičių parduodamos atvykėliams iš užsienio. Pastarąjį dešimtmetį Medeljine pagerėjusi saugumo situacija leido miestą iš nusikaltėlių karo zonos paversti turistams patrauklia vieta, tad dabar atvykėlių tikrai netrūksta. Tačiau peršasi mintis, jog vyrai iš užsienio į Medeljiną, kuris garsėja gražiomis moteris ir tuo, jog vyresnės nei 18 metų merginos be tarpininkų pagalbos gali teisėtai verstis prostitucija, atvyksta tikrai ne senamiesčiu pasigėrėti.
Mieste sumažėjus nužudymų, sekso turizmo mastai ėmė augti kaip ant mielių. Neretai tokiam verslui vadovauja užsieniečiai, rengiantys turistams nelegalias ekskursijas po miesto viešnamius. Miesto sekso industriją prižiūri stambesnės gatvių gaujos arba specialiai šiam tikslui suburtos organizacijos.
Klientai gauta slaptą kodą, kuris suteikia jiems prieigą prie aukciono svetainės internete. Pirkėjai gali siūlyti kainą už merginas. Už teisę atimti nepilnametės nekaltybę interesantai kartais pasirengę pakloti apie 5 mln. pesų (6,5 tūkst. Lt). Kai aukcionas baigiamas, visi įrodymai sunaikinami – nelieka nei katalogų, nei renginio vietų.
Skelbiama, jog aukciono prekėmis pabuvusios merginos į savo šeimas grįžta itin retais atvejais. Dažniausiai jas visiems laikams įtraukia pražūtingas Medeljino nusikaltėlių pasaulis.