Atvykus į Sankt Peterburgą, per akimirką supranti, jog šiame mieste istoriniai laikotarpiai neretai persipina: rajone, kur Fiodoro Dostojevskio romano „Nusikaltimas ir bausmė“ pagrindinis veikėjas Raskolnikovas sprendė klausimą „Aš padaras drebantis, ar turiu teisę?“, šiandien galima sutikti turistą iš Kinijos, pasipuošusį tradicine rusiška ušanka su Tarybų Sąjungos herbu. O greta Petropavlovsko soboro, kur guli Petro I ir paskutinio caro šeimos palaikai, prekiaujama suvenyriniais magnetukais su sovietinių laikų kultinėmis frazėmis „Ne baluj“ (Neišdykauk) ir „Ty zapisalsia dobrovolcem?“ (Ar jau užsirašei savanoriu?).
„Ušankas pas mus graibstyte graibsto, bet nieko čia keisto – juk žiema ant nosies. Kainuoja jos po 450-500 rublių (36-40 Lt), pačios populiariausios ryškių spalvų, itin paklausios - avietinės“, - sakė viena suvenyrais prekiaujanti moteris. Pirmieji ušankų prototipai pasirodė dar Rusijos akademiko, admirolo Aleksandro Kolčiako armijos laikais. Vėliau, sovietiniais laikais, paplito pakitęs šių žiemai puikiausiai tinkančių kepurių variantas – iš pradžių Sankt Peterburge, o vėliau ir visoje Rusijoje.
„Ušankas ir raudonarmiečių milines kepures daugiausia perka turistai iš užsienio. Kokie turistai? Ir baltieji, ir juodieji, ir pilkieji“, - niūriai atsako suvenyrais Petropavlovsko tvirtovės – garsaus politiniams kaliniams skirto kalėjimo, rusų Bastilijos, kurią pastatė Petras I - teritorijoje suvenyrais prekiaujantis vyras.
Prie išėjimo iš Petropavlovsko soboro galima įsigyti ir itin retų laikiklių stiklinėms (kartu su stiklinėmis), kai kurie padabinti Sovietų Sąjungos herbu. Iš ko jie pagaminti, nežinia, tačiau kainuoja labai brangiai – po 5 tūkst. rublių (beveik 400 Lt) vienas. Už 60-100 rublių (5-8 Lt) čia galima nusipirkti ir suvenyrinių magnetukų su sovietų laikų šūkiais.
Krantinė prie meno ir kultūros muziejaus Ermitažo – dar viena suvenyrais prekiaujančių verslininkų vieta. Čia, kaip ir prie legendinio laivo „Aurora“, prekyba virte verda – turistams siūlomos ir garsiosios besnapės kepurės, ir beretės, ir pilotės (lengvos vasarinės kariškos kepurės), ir furažkos (uniforminės kepurės su snapeliu), aišku, ausinės kepurės ir netgi dryžuotos jūreiviškos palaidinės. Pardavėjai su malonumu pasakoja apie kepures puošiančių detalių svarbą ir istoriją.
„Sovietų Sąjungos karinėse pajėgose kokardos būdavo ovalo formos, su raudona žvaigžde medalione, kuris, kaip matote, apsuptas auksaspalvių spindulių“, - entuziastingai smalsiam turistui paaiškina pardavėjas.
Paklaustas, ar ausines ir kitas autentiškas kepures noriai perka Sankt Peterburgo svečiai iš Baltijos šalių, pardavėjas palinguoja galvą: „Tokio gėrio jums patiems nestinga, iš esmės užsieniečiams tai egzotika, o mūsų tauta to atsikandusi tiek, jog dar ilgai tokios kepurės neužsidės“.