Iki šiol R. Hesso skrydis naikintuvu į Škotiją buvo vadinamas sveiku protu nepaaiškinama pamišėlio misija.
Tačiau istorikas Peteris Padfieldas rado įrodymų, atskleidusių, jog fiurerio dešinioji ranka į Škotiją su savimi gabeno paties A. Hitlerio patvirtintą detalią taikos sutartį, kurioje buvo teigiama štai kas: naciai pasitrauks iš Vakarų Europos, jeigu tik mainais gaus Jungtinės Karalystės neutralumą prieš Rusiją planuojamo (neišvengiamo) puolimo atveju.
Apie šią sutartį istorikui papasakojo paslaptingas informatorius, tvirtinęs, jog jam ir kitiems vokiečių kalbą mokantiems pareigūnams teko vykti į Jungtinės Karalystės slaptąją žvalgybos tarnybą ir sutarties tekstą Winstonui Churchillui išversti.
Paslaptingasis informatorius, kurio tapatybės P. Padfielsas atskleisti nepanoro, buvo gerbiamas akademikas, vėliau kurį laiką dirbęs viename prestižiniame universitete. Prieš mirtį jis atskleidė, kaip užduočiai suburta grupė žmonių rinkosi BBC būstinėje Londone – jiems reikėjo versti.
Akademiko teigimo, R. Hessas kartu su savimi į Škotiją atsigabeno siūlomą taikos sutartį, kurios pagrindą sudarė sunumeruoti punktai. Sutartis atspausdinta ant iš Vokietijos kanclerio administracijos paimto popieriaus. Prie dokumento pridėtas ir vertimas į anglų kalbą, tačiau britai panoro sutartį išsiversti patys.
Informatorius teigia, jog pirmieji du sutarties puslapiai skirti detaliam paaiškinimui, kokie A. Hitlerio planai Rusijos atžvilgiu, toliau aprašoma, kaip Jungtinė Karalystė išsaugotų nepriklausomybę, imperiją ir ginkluotąsias pajėgas bei kaip naciai pasitrauktų iš Vakarų Europos. Sutartyje siūlomas wohlwollende Neutralitat terminas – ši sąvoka apibrėžtų Jungtinės Karalystės ir Vokietijos neutralius, tačiau draugiškus santykius smūgio Rusijai atveju. Informatorius tvirtino, jog tekste netgi buvo nurodyta tiksli data, kada A. Hitleris ketina pulti Rytus.
P. Padfieldas, kuris visą tiesą atskleidžia naujausioje savo knygoje „Hess, Hitler and Churchill“ (Hessas, Hitleris ir Churchillis) rašo: „Tai nebuvo kažkoks išdavikiškas planas. Hitleris tiesiog pasiuntė Hessą, o Hessas atsivežė detaliai apgalvotą taikos sutartį, kurioje pateiktas siūlymas naciams pasitraukti iš visų Vakaruose okupuotų teritorijų“.
Istorikas, anksčiau išleidęs ir R. Hesso, Karlo Donitzo ir Heinricho Himmlerio biografijas, mano, jog savo laiku sutartis nuo visuomenės buvo nuslėpta, nes priešingu atveju būtų itin apsunkinusi W. Churchillio pastangas siekiant į karą įtraukti ir Ameriką, sugriovusi jo sukurtą Europos šalių koaliciją ir sumenkinusi įtaką gimtinėje. Be to, tuo metu Jungtinėje Karalystėje sunkiai buvo galima įsivaizduoti bet kokių „derybų dėl taikos“ su Hitleriu galimybę. Misijai nepasisekus, ir pats A. Hitleris tyliai išsižadėjo R. Hesso – esą kaip nenaudingo ir nepaklusnaus agento.
Nė viename oficialiame archyve apie minėtąją sutartį neužsimenama nė žodeliu, tačiau P. Padfieldas mano, jog taip yra tik todėl, jog vis dar norima bet kokia kaina išsaugoti įtakingų veikėjų reputaciją. Istorikas sako, jog ir pats informatorius su juo bendradarbiavimą nutraukė vos tik sutiko buvusius vadus iš saugumo tarnybų.
P. Padfieldas sako: „Jeigu karališkoji šeima tikrai buvo rimtai įsitraukusi į kompromisinių taikos planų rengimą, ši žinia tikrai pridarytų daug žalos, nors, mano nuomone, iš tikrųjų R. Hessas W. Churchilliui perdavė žinią apie artėjantį Holokaustą. Jeigu tai būtų iškilę į paviršių, nukentėtų tiek W. Churchillio, tiek Antrojo pasaulinio karo laikų Britanijos geras vardas“.
„Kare tai buvo lūžio taškas. W. Churchillis galėjo pasiūlymą priimti, tačiau pasielgė sąžiningai. Jis buvo įsitikinęs, jog A. Hitleris, kuriuo iš esmės pasitikėti negalima, vis tiek nesustos. Jis norėjo kare matyti JAV ir sunaikinti A. Hitlerį“, - gerų žodžių W. Churchilliui negaili istorikas.
Knygos autoriaus teigimu, jis surinko ir daugiau įrodymų, patvirtinančių minėtosios sutarties ir jos turinio egzistavimo faktą. Taip pat teigia žinąs, kodėl apie ją tiek metų tylėta.
Istorikas išsiaiškino, jog buvo atliktos net dvi R. Hesso turėtų daiktų (jis buvo sulaikytas po nusileidimo parašiutu iš savo lėktuvo „Messerschmitt 110“ 1941 metų gegužės 10-ąją dieną prie pat Glazgo) inventorizacijos. Nei vienos turinys taip ir nebuvo paviešintas.
P. Padfieldui pavyko gauti liudijimą moters, gyvenusios visai netoli R. Hesso nusileidimo vietos. Jis sakė, jog policijos pareigūnams „buvo nurodyta ieškoti paslaptingai dingusio vertingo dokumento“. Dokumentas, kaip tvirtina moteris, aptiktas „greta nedidelio išgedusio žolės ploto parke“.
Knygos autorius taip pat pažymi, jog R. Hessas naudojosi patyrusio vertėjo iš Vokietijos užsienio reikalų ministerijos paslaugomis, nors ir galėjo kreiptis į kitą puikiai angliškai kalbantį asmenį, tačiau prieš skrydį į Škotiją tekstą patikėjo patyrusiam specialistui. Tai leidžia spėti, jog dokumentui reikėjo itin tikslaus vertimo.
R. Hessą Jungtinė Karalystė kalino iki pat karo pabaigos – tik tada jam buvo leista grįžti į Vokietiją ir stoti prieš teismą. Jis buvo pasiųstas į Špandau kalėjimą, kur 1987 metais ir mirė. Pareigūnai sakė, jog vokietis nusižudė, nors jo sūnus ir dalis istorijos specialistų įsitikinę – britų valdžia įsakė jį pašalinti, kad paslaptys kartu su juo būtų palaidotos amžiams.