Kalbėdamas per dokumentinio filmo apie savo gyvenimą premjerą, teorinės fizikos mokslininkas sakė: „Manau, kad smegenys yra tarsi programa prote, kuris primena kompiuterį. Taigi teoriškai įmanoma nukopijuoti smegenis į kompiuterį ir po mirties užtikrinti tam tikrą gyvybės formą“.

„Tačiau šis kelias kol kas viršija dabartines mūsų galimybes. Manau, kad tradiciškai suprantamas pomirtinis gyvenimas yra pasakos, skirtos žmonėms, bijantiems tamsos“, - teigė jis.

71 metų knygos „A Brief History of Time“ („Trumpa laiko istorija“) autoriui, praėjusią savaitę pasisakiusiam už tai, kad nepagydoma liga sergantys žmonės turėtų teisę nutraukti savo gyvybę, motorinių neuronų liga buvo diagnozuota sulaukus 21 metų. Tuomet medikai tvirtino, kad jis tegyvens dvejus ar trejus metus.

„Visą savo gyvenimą gyvenau su ankstyvos mirties grėsme, taigi nemėgstu veltui švaistyti laiko“, - ketvirtadienio vakarą sakė S. Hawkingas, naudodamasis kompiuterio generuojamu balsu, kurį valdo veido raumenimis ir vienos akies mirksėjimu.

Dokumentiniame filme pasakojama apie talentingo moksleivio su neįskaitoma rašysena skubėjimą į priekį bei mėgavimąsi diletantišku gyvenimu Oksfordo universitete, kol nepagydoma liga įplieskė viso gyvenimo aistrą perprasti Visatos kilmę. Ši aistra prasidėjo baigus Kembridžo univeristetą ir pakerėjo visą pasaulį.

Filmo premjera įvyko tais pačiais metais, kai pasirodė jo autobiografija „Stephen Hawking: My Brief History“ („Stephen Hawking: mano trumpa istorija“).

Jo sesuo Mary filme sako, kad jos brolis buvo linkęs konkuruoti ir domėdavosi visais buities prietaisais – draugai tokį smalsumą įvardijo labai akademišku. Mary taip pat pasakoja, kaip vaikystėje iš tėvų gavo dovaną – lėlės namelį, kuriame Stephenas nedelsiant įrengė kanalizaciją ir įvedė elektrą.

Naujienų agentūrai „Reuters“ ji sakė, kad gyvenimas su broliu buvo žavus, jaudinantis ir kartais varantis į neviltį. „Ginčytis su Stephenu būdavo beprasmiška. Jam visuomet pavykdavo apversti diskusiją aukštyn kojom“, – sakė ji.

Filme sugrįžtama į jo vaikystę bei studijų dienas ir rodoma, kaip jis, nuolat sėdintis invalido vežimėlyje, gyvena savo namuose, apsuptas slaugių. Filme tyrinėjamas ir jo gyvenimas su pirmąja žmona Jane bei trimis jųdviejų vaikais, skyrybos bei antroji santuoka su viena iš slaugių.

Jane prieš kamerą pasakoja, kaip našta auginti vaikus ir prižiūrėti vis labiau silpstantį S. Hawkingą tapo dar sunkesnė, kai namuose atsirado visą dieną dirbančios slaugės, sugriovusios bet kokį privatumą.

Jo antroji žmona ir buvusi slaugė Elaine Mason filme nepasirodo. Pats S. Hawkingas šiai 1995-2007 metais trukusiai santuokai skiria nedaug dėmesio ir apsiriboja tik keliomis nuotraukomis bei trumpu pasakojimu.