Tik čia daugiau nei 1 tūkst. 500 ginklų ir karinės įrangos gamintojų vienoje vietoje siūlo pačių įmantriausių ir pavojingiausių gaminių – tikra diktatorių svajonių parduotuvė, rašo „The Independent“.
Kas dvejus metus rengiamoje mugėje per keturias dienas greičiausiai apsilankys daugiau nei 30 tūkst. žmonių, tarp kurių bus ir delegacijų iš tokių abejotinų demokratijos židinių kaip Turkmėnistanas, Uzbekistanas ir Bahreinas.
Džiugią didžiausios pasaulyje ginklų parodos nuotaiką šiek tiek temdo daugumos šalių noras gynybos reikmėms kuo daugiau sutaupyti (ne vienoje valstybėje drastiškai mažinama gynybai skiriama biudžeto dalis). Vilties iš pradžių suteikė ambicingi Vakarų planai daryti tvarką Sirijoje, tačiau panašu, kad apetitas šiuo klausimu taip pat mažėja.
Jungtinės Karalystės gynybos ir saugumo pramonė, kurioje dirba daugiau kaip 400 tūkst. žmonių, 2012 metais eksportavo prekių už 11,5 mlrd. svarų (47 mlrd. Lt). Dabar jai pirkėjų gaudymo tinklą reiktų užmesti itin plačiai – rinkoje konkurencija vis auga: tik taip pavyktų sėkmingai pardavinėti produkciją. O britų siūlomų gaminių amplitudė itin plati - nuo „BAE Systems“ kuriamų „Hawk“ reaktyvinių lėktuvų iki Bristolyje gaminamų aplinką tausojančių šiukšlių konteinerių, naudojamų kovos lauke.
Vienas iš geriausių šios pramonės specialistų Howardas Wheeldonas „The Independent“ sakė: „Gyvenimas nestovi vietoje, viskas kardinaliai pasikeitė. Žmonės tiesiog pavargo sukti galvas ir jaudintis dėl karinių intervencijų. Gynybos pramonė privalo prie pokyčių taikytis. Geopolitinių įvykių, pavyzdžiui, konflikto Sirijoje, lemiami staigūs pokyčiai nėra kardinalūs. Tačiau pramonės žinovai puikiai supranta, jog iš vietinių pirkėjų gaus mažiau. Jeigu situacija tik prastės, teks siūlyti pardavimus naujoms valstybėms, kurios ketina didinti biudžeto išlaidas gynybai. Bet tik valstybėms, kurioms, mūsų žiniomis, parduoti yra saugu“.
Kodėl tokios šalys kaip Uzbekistanas, Turkmėnistanas ir Saudo Arabija (pastaroji yra bene stambiausia britų gynybos pramonės klientė) priskiriamos saugių valstybių sąrašui, lieka paslaptis. Šios valstybės „Economist Democracy Index“ reitinge užima 161, 162 ir 163 vietas iš 167. Tokių šalių priskyrimas saugioms yra klausimas, dėl kurio nuolat nesutaria Jungtinės Karalystės prekybos ir investicijų specialistai bei prekybai ginklais nepritariančių organizacijų atstovai.
Pastarieji taip pat negali atsistebėti, kaip oficialių prekybos delegacijų, dalyvaujančių DSEI, sąraše atsidūrė ir Alžyras, Irakas bei Afganistanas.
Organizacijos „Campaign Against Arms Trade“ atstovė Sarah Waldron teigia: „Jungtinės Karalystės valdžia smerkia agresiją Sirijoje, bet vis tiek į ginklų mugę kviečiasi brutalių diktatorių. Kai pasirašomos sutartys, jie ne tik įsigyja ginklų – jie tuo pačiu perka ir Jungtinės Karalystės pažadą tylėti dėl jų vykdomų žmogaus teisių pažeidimų“.
Sprendžiant pagal rusvai žalsvos spalvos rūbų ir aukso grandinių gausą Londono „ExCeL“ parodų centre (kur, kaip simboliška, 2012 metais vyko vasaros olimpinių žaidynių bokso ir tekvondo varžybos), nepanašu, jog tokie aktyvistų nuogąstavimai kliudytų verslui.
Kaip sakė vieno įtakingo gynybos reikmėms skirto automobilio gamintojo atstovas, „Jungtinė Karalystė šiuo klausimu itin įsitempusi, tad tik pagalvokite, kokia žvėriška konkurencija, jeigu rizikuojame į vakarėlį kviesti tokį neprognozuojamą svečią kaip Turkmėnistanas. Aišku, turime būti budrūs ir atsargūs, prekiaudami su tokiomis šalimis, tačiau ši dilema tokia sena, jog siekia laikus, kai buvo sprendžiama, ar po Aženkūro mūšio parduoti ilgųjų lankų prancūzams. Labai stengiamės, kad viskas būtų atlikta teisingai“.
Ir iš tikrųjų – pradedant naujos kartos šarvuočiais, kuriuose kompiuterinės įrangos daugiau nei „Airbus“ kabinoje, ir baigiant Estijos debiutu mugėje (šalies stende išdidžiai pristatomas sumažintas mobilios slėptuvės nuo bombardavimo modelis ir morgas, su jame prigulusiomis Barbę ir Keną primenančiomis lėlėmis) – akivaizdu, jog pasaulinės lenktynės, kam pavyks parduoti už daugiau milijardų, tikrai vyksta.
Mugės organizatoriai, paklausti, kiek per tas kelias dienas ginklų ir karinės įrangos gali būti parduota, paslaptingai tyli. Tačiau Jungtinės Karalystės gynybos sekretorius Philipas Hammondas džiugiai skelbia, jog pasiektas 250 mln. svarų (1,025 mlrd. Lt) vertės raketinės gynybos susitarimas, ir iš anksto perspėja Briuselį per daug nesikišti į šalies ginklų eksporto strategiją.
Visgi laikai nelengvi. O susiklosčiusios aplinkybės tik dar kartą įrodė: gynybos pramonės gamintojams išradingumo netrūksta. Iš Kanados atvykęs mugės dalyvis „Less Lethal Africa“ potencialiems pirkėjams entuziastingai bando įpiršti įvairiausio kalibro guminės kulkas, kurios puikiai tiktų tiek standartiniams šautuvams, tiek AK-47 automatams. Gamintojo teigimu, tokios kulkos – puiki kontrolės priemonė įsisiautėjusiai miniai, idealiai tinkanti besivystančioms šalims.
Pardavimų vadovas Gregas Rickardas sako: „Mūsų tikslas – pasiūlyti ne tokį mirtį sėjantį variantą atvejams, kuriems iki šiol dažniausiai naudojamos tikros kulkos. Savo klientams sakome – geriau 20 žmonių ligoninėje nei 30 kapinėse“.