Kaip praneša telegraph.co.uk, tokie įtarimai kilo po Žmogaus teisių Šiaurės Korėjoje komiteto išplatinto pranešimo apie padėtį šalies baudžiamosiose kolonijose, atėjus į valdžią Kim Jong Unui (Kim Čen Unui). Komitetas reikalauja tyrimo apie dingusių asmenų likimą.

Vašingtone esanti organizacija renka informaciją iš pabėgėlių iš Šiaurės Korėjos, tarp kurių yra ir buvusių stovyklos sargybinių bei vienas likęs gyvas kalinys, taip pat tiria palydovu darytas nuotraukas. 22-osios stovyklos teritorija yra didesnė nei Londonas.

Kaip rašoma pranešime „Šiaurės Korėjos slaptas gulagas: pranešimai apie permainas įkalinimo stovyklose“, per pastaruosius metus uždarė dvi stovyklas, tačiau 130 000 žmonių tebėra įkalinti baudžiamosiose darbo stovyklose.

„Šia neteisėta įkalinimo sistema Šiaurės Korėjos režimas izoliuoja, ištremia ir baudžia įtariamus nelojalumu režimui, – rašoma pranešime. – Jie laikomi neteisingai galvojančiais, neteisingai besielgiančiais, įgijusiais neteisingų žinių ar įsitraukusiais į neteisingas draugijas.“

Įkalintieji laikomi puspadžiu, verčiami dirbti, sulaukia žiaurių bausmių.

Šiaurės Korėja neįleidžia į stovyklas <...> kovotojų už žmogaus teises, mokslininkų, užsienio žiniasklaidos atstovų ir griežtai seka, kad informacija nepatektų už šalies sienų“, – rašoma tyrime.

Šalies šiaurės rytuose esančioje 22-oje stovykloje prieš stovyklos uždarymą 2012 m. gruodį drastiškai sumažėjo įkalintųjų. Pranešime rašoma, jog dėl maisto stygiaus kaliniai praktiškai nebegaudavo maisto, todėl vietoje 30 000 įkalintųjų greitai liko vos 3 000.

Pabėgėli teigimu, 8 000 įkalintųjų galėjo perkelti į kitas drausmės stovyklas. Nėra žinių, kad ką būtų paleidę į laisvę, tad veikiausiai dauguma įkalintųjų ištiko mirtis. Anot tyrėjų, dėl 2009 m. Šiaurės Korėjo valiutos nuvertėjimo bei prasto derliaus, 2010 m. mirė daugybė įkalintųjų, o „jei tai bent iš dalies tiesa, būtinas išsamesnis tyrimas“.

Vasaros pabaigoje Jungtinių Tautų organizacijos komisija atliko tyrimą ir apklausas Seule bei Tokijuje apie žmogaus teisių pažeidimus Šiaurės Korėjoje. Pchenjanas tvirtina, jog gerbia žmogaus ir savo piliečių teises ir neįsileidžia užsienio atstovų į pataisos stovyklas.

Viena iš Žmogaus teisių Šiaurės Korėjoje komiteto pirmininkių Roberta Cohen paragino Raudonojo kryžiaus organizaciją kuo greičiau rasti būdą patekti į stovyklas. Jos teigimu, JT tyrimo komisija ir tarptautinė bendruomenė turėtų kuo greičiau išsiaiškinti, koks likimas ištiko visus, taip pat ir dingusius, Šiaurės Korėjos politinius kalinius ir kur jie yra.

Organizacija nerimauja, jog Šiaurės Korėjo režimas sieks sunaikinti žiauraus elgesio įrodymus ar atsikratyti likusių gyvų kalinių. Nedaugeliui pavyko pabėgti iš Šiaurės Korėjos įkalinimo stovyklų, o paskui iš šalies. Pabėgusieji pasakoja apie siaubingus dalykus.

Už Šiaurės Korėjos valdžios kritiką žmones galima visam gyvenimui įkalinti baudžiamosiose stovyklose kartu su trimis kartomis artimųjų. Įkalintieji verčiami valgyti varles, žiurkes, rinkti kukurūzų grūdelius iš galvijų išmatų.