„Vienas dalykas – tarptautinė konvencija. Kita vertus, reikia įvertinti ir bendruosius tarptautinės humanitarinės teisės principus, kurie numato kariavimo būdus ir priemones. Jie draudžia cheminio ginklo panaudojimą (taip pat ir zariną kaip sudedamąją medžiagą).
Anot G. Jasučio, kariniu požiūriu cheminis ginklas apskritai nėra labai vertingas. Jis yra naudojamas priešo demoralizacijai:
„Jei tu nori sunaikinti priešą, tai tikrai yra geresnių priemonių nei cheminis ginklas. Aš tai vertinčiau kaip psichologinį aspektą. Tai nėra branduolinis ginklas, kuris karo kryptį gali pakeisti visiškai.“
VDU docentas, tarptautinių santykių ekspertas dr. Arūnas Molis sako, kad svarbų vaidmenį nusprendžiant, ar buvo peržengta raudonoji linija, lemia ir JAV siekis išlaikyti galingiausios valstybės įvaizdį:
„Po to, kai šis ginklas galimai buvo panaudotas, pagrįstai galima tikėtis atsako iš galingiausios pasaulio valstybės. Kita vertus, kalbėti apie reputaciją ir jos saugojimą, kai susiduriama su sunkiai prognozuojama situacija ir nelogiškai veikiančiu valstybės vadovu (Basharu al Assadu – DELFI past.), taip pat nėra labai išmintinga“.
Apsauga: dujokaukės, specialūs kostiumai ir net vaistai
Nuo daugelio rūšių cheminių ginklų, kurie veikia centrinę nervų sistemą, gali apsaugoti tik dujokaukės, visą kūną dengiantys kostiumai arba laiku suteikta medicininė pagalba.
Tokios cheminės medžiagos kaip zarinas (kuris, įtariama, buvo panaudotas Sirijoje) ir tabunas absorbuojamos per odą ir įkvėpiant.
„Jeigu žmogus jau nukentėjęs, bet koncentracija nebuvo tokia, kad jis iškart mirtų, tada galimi priešnuodžiai ar medikamentų kombinacijos. Bet pagalba turi būti suteikta laiku“, – apie būdus išvengti mirties pasakoja apsaugos nuo branduolinio, biologinio ir cheminio ginklų karininkas Vidmantas Gudaitis.
Nuo kitos nervų sistemą paralyžiuojančios medžiagos zomano yra sukurti profilaktiniai vaistai.
„Tai – piridostigminas. Galima vartoti tabletes atitinkamu periodiškumu ir turėti galimybę apsisaugoti. Šis vaistas blokuoja tam tikras jungtis nervų sistemoje. Bet jis veikia tik prieš zomaną“.
Britanija leido eksportuoti chemines medžiagas į Siriją
Šią savaitę Didžiosios Britanijos vyriausybė buvo apkaltinta aplaidumu, nes į Siriją leido eksportuoti dviejų rūšių chemines medžiagas: kalio ir natrio fluoridą, kurie abu neva gali būti nervus paralyžiuojančių dujų pirmtakais.
Visgi medžiagos taip ir nebuvo išsiųstos į Siriją, o praėjusių metų liepą dėl sugriežtintų Europos Sąjungos sankcijų šie leidimai buvo atšaukti.
Kas yra cheminio ginklo naudojimas
Tarptautinio saugumo ekspertas G. Jasutis pažymi, kad apsinuodijimas chemine medžiaga nėra cheminio ginklo panaudojimas:
„Konvencija aiškiai numato chemines medžiagas, kurios yra draudžiamos. Jos sugrupuotos į tris dalis pagal kenksmingumą. Ginklas netaps cheminiu, jei ten yra kažkokių cheminių medžiagų. Reikia žiūrėti į konvecijos patvirtintą sąrašą, į tų medžiagų toksiškumą. Be to, šios medžiagos turi būti naudojamos kaip kariavimo priemonė. Tad žmonių apnuodijimo, pavyzdžiui, gyvsidabriu nebūtų galima laikyti cheminio ginklo panaudojimu“.
Tačiau šioje vietoje įmanoma paslysti, nes riba tarp paprastos ir karinės pramonės yra labai trapi: „Tuos pačius sraigtasparnius galima parduoti Afrikos šaliai su intencija, kad jie teiks medicininę pagalbą ir gabens sužeistuosius. Kita vertus, galima prikabinti kulkosvaidžius ir paversti sraigtasparnį kariniu ginklu. Čia – jautri riba, ir valstybės turi daug vietos interpretacijai“, – teigia G. Jasutis.
Sąmokslo teorijos pasiekė net Gruziją
Neseniai internete išsakyta mintis, jog neva patys Sirijos sukilėliai panaudojo cheminį ginklą, kuris padedant amerikiečiams buvo atgabentas per Turkiją iš Gruzijos. Šioje šalyje dirbančiam ekspertui tokia sąmokslo teorija atrodo nepagrįsta.
„Čia kaip iš fantastikos srities. Sako, kad amerikiečiai padėjo, kadangi jie nori pasiekti savo tikslą – nuversti Basharą al Assadą. Ir tai būtų vienas iš būdų kaip tą padaryti. Man labai keistai tokia teorija skamba, kadangi cheminio ginklo perdavimas turėtų rimtas tarptautines pasekmes valstybei, kuri yra ratifikavusi cheminį ginklą uždraudusią konvenciją. Be to, Cheminio ginklo uždraudimo organizacijos duomenimis, Gruzija nepatenka tarp valstybių, kurios disponuoja tokios kategorijos ginkluote“.
Gandai, kad sukilėliai patys išžudė šimtus žmonių, sklandė nuo pat skandalo pradžios, tačiau ginklus išmanantys ekspertai tuo nelinkę tikėti, nes tam reikalinga sudėtinga infrastruktūra.
Konvenciją dėl cheminio ginklo kūrimo, gamybos, kaupimo ir panaudojimo uždraudimo bei jo sunaikinimo taiko 189 šalys. Dvi šalys – Izraelis ir Mianmaras (Birma) yra pasirašiusios, bet neratifikavusios. Šiaurės Korėja, Sirija, Egiptas, Pietų Sudanas ir Angola konvencijos nėra pasirašiusios.
Konvencija nustato taisykles, kad nebūtų gaminami ir platinami cheminiai ginklai, o jau pagaminti būtų sunaikinti. Visgi pasaulyje yra dar nemažai cheminio ginklo atsargų.
Lietuvos kaimynystėje – apie 17 tūkst. tonų cheminių ginklų
Didžiausia Lietuvos kaimynė Rusija vis dar turi apie 17 tūkst. tonų cheminio ginklo, kurį turėjo sunaikinti 2012 m.
DELFI kalbinti ekspertai nemano, kad šalys pasilieka galimybę atakuoti, greičiau – neturi finansinių galimybių programai įgyvendinti.
„Atmesčiau faktą, jog nenaikina dėl to, kad norėtų pasilikti kaip atgrasos priemonę. Cheminio ginklo konvencijoje parašyta, kad šalys turi įvykdyti įsipareigojimus per patį trumpiausią įmanomą laiką. Valstybės turi pateikti planus, kaip jos tai darys. Aišku, šie dokumentai yra įslaptinti, viešai neskelbiami. O dėl ko nesunaikina, aš siečiau su finansinėmis problemomis. Cheminio ginklo naikinimas yra lėtas, pavojingas ir labai brangus procesas“, – teigia tarptautinio saugumo ekspertas Gražvydas Jasutis.
Konvencija numato konkretų laikotarpį, per kurį valstybės turi sunaikinti cheminį ginklą. Jos gali prašyti pratęsimo, kaip tai padarė, pavyzdžiui, Rusija, JAV ir Libija. Jeigu valstybės netelpa į laiko rėmus, tuomet jos turi sunaikinti per patį trumpiausiai įmanomą laikotarpį.
Nors pati JAV nėra atsikračiusi savo atsargų, dar nuo 1990 metų finansuoja dalį Rusijos cheminių ginklų naikinimo programų. Amerikiečiai paskaičiavo, kad vienos tonos utilizavimas atsieina apie pusę milijardo JAV dolerių.
