Tai buvo pirmasis Kongreso posėdis dėl šalies prezidento Baracko Obamos prašymo suteikti leidimą pradėti ribotą karinę operaciją prieš cheminį ginklą panaudojusį Sirijos režimą, skelbia CNN.
Senato užsienio santykių komiteto posėdyje, kuriam vadovavo J. Kerry, buvo aptarti įvairūs klausimai, susiję su siūlomu JAV kariniu atsaku į situaciją Sirijoje. Klausimus uždavinėjo tiek įstatymų leidėjai, tiek paprasti žmonės iš visos šalies. Pristatome penkis faktus, kuriuos pavyko sužinoti per šį posėdį.
Senato užsienio santykių komitetui priklausantys įtakingi demokratai ir respublikonai parengė bendrą siūlymą, skirtą sankcionuoti ribotus karinius veiksmus Sirijoje.
Komiteto pirmininkas demokratas Robertas Menendezas sakė, jog jis ir Bobas Corkeris, kitas komiteto narys, mano, jog planas „atspindi tiek demokratų, tiek respublikonų ryžtą ir nuogąstavimus".
Siūlymas, paskelbtas iš karto po posėdžio, suteiktų B. Obamai „teisę, kurios jam reikia siunčiant karinę jėgą", tuo pačiu užtikrindamas, jog bet kokie veiksmai „bus sustyguoti, konkretūs ir laikini", o „šalies kariai" nebus įtraukti į kovines misijas Sirijoje.
Ne vienas demokratų šaltinis CNN vyriausiajai korespondentei Kongrese Danai Bash prasitarė, jog įstatymo projekte suteikiamas leidimas imtis karinių veiksmų galios 60 dienų nuo jo patvirtinimo momento su galimybe, esant reikalui, jį pratęsti dar 30-čiai dienų. Anot R. Menandezo, trečiadienį rengiamas dar vienas komiteto posėdis, kuriame bus svarstomas šis siūlymas.
Prieš posėdį respublikonai B. Obamą labiausiai kritikavo už tai, kad prezidentas problemą pristatė deklaruodamas, jog lūžio taškas Amerikai apsisprendžiant dėl atsako bus cheminių ginklų panaudojimas Sirijoje: cheminės atakos - peržengta raudonoji linija. Tokie kaltinimai dar pagarsėjo pastarosiomis dienomis, tačiau antradienį abiejų partijų lyderiai stengėsi tokius skeptikus nutildyti.
„Buvo bandančių teigti, jog šiandieninė diskusija yra apie B. Obamos sumąstytą raudonąją liniją. Galiu tik pasakyti, jog taip tikrai nėra. Mes diskutuojame apie pasaulio nubrėžtą raudonąją liniją. Visos žmonijos raudoną liniją. Liniją, kurios peržengimo netoleruotų visi, kas turi sąžinę", - posėdžio metu sakė JAV valstybės sekretorius. Respublikos iš Virdžinijos valstijos ir Atstovų rūmų daugumos lyderis Ericas Cantoras taip pat nepritarė kritikai, jog kalbama apie B. Obamos nubrėžtą raudoną liniją.
„Pagrindinis JAV politikos tikslas, ką ir teigia mūsų prezidentas, yra priversti Basharą Assadą trauktis. Raudona linija, apie kurią kalba B. Obama - minėtojo tikslo dalis. Mes siekiame atgrasyti nuo masinio naikinimo ginklo naudojimo. Tokią raudoną liniją nubrėžtų bet kuris Amerikos prezidentas", - sakė respublikonas.
Svarbiausias klausimas, kurį užduoda skeptikai: kaip JAV ketina išvengti dar didesnio konflikto eskalavimo, kurio atveju Amerikai tektų pilnai įsitraukti į pilietinį karą Sirijoje.
J. Kerry, atsakydamas į kelis klausimus šia tema, ne kartą suklydo, nepritardamas formuluotei rezoliucijoje, kurioje atmetama bet kokia galimybė, jog JAV į Siriją pasiųs karių.
JAV valstybės sekretorius suteikė dar daugiau peno kritikams, pripažindamas galimybę, jog kariai gali būti pasiųsti saugoti cheminių ginklų, jeigu B. Assado režimas visgi žlugs - esą tokių priemonių gali prireikti užtikrinant, jog masinio naikinimo ginklais neatiteks į ekstremistų rankas. Vėliau J. Kerry tvirtino, jog, leidime, kurio iš Kongreso ir prašo B. Obama, apie karių misiją Sirijoje nekalbama.
Nepaisant to, skeptikai, tarp kurių buvo ir respublikonas iš Viskonsino Ronas Johnsonas, neatrodė įtikinti. Jie ir toliau klausė, ar tuo atveju, jeigu reikalai Sirijoje taps nekontroliuojami, bus svarstomas karių siuntimo scenarijus.
J. Kerry ir Ch. Hagelis ne kartą pažymėjo, jog B. Obama prašo leidimo ribotai misijai, o ne teisės skelbti karą.
Senatorius Johnas McCainas, pasisakęs už griežtesnį atsaką Sirijai, CNN kalbėjo, jog J. Kerry, perduodamas administracijos ketinimus, „puikiai padirbėjo", tačiau pareiškė abejojąs, ar jam pavyko įtikinti veiksmų teisingumu, ypač plačiąją visuomenę.
Posėdžio metu visi sutarė, jog B. Obama turi įgaliojimų imtis veiksmų Sirijoje ir be Kongreso palaiminimo. J. Kerry šį faktą pabrėžė net kelis kartus, o abiejų partijų senatoriai dėkojo prezidento administracijai už kreipimąsi į Kongresą ir norą diskutuoti.
Tačiau J. Kerry vengė tiesaus atsakymo, net kelis kartus paklaustas, ar B. Obama vis tiek imsis veiksmų, net ir tuo atveju, jei Kongresas nepritars kariniam atsakui.
Vienam interesantui JAV valstybės sekretorius paaiškino, jog prezidentas jam savo planų neatskleidžia. Net kelis kartus J. Kerry patikino, jog toks Kongreso atsisakymas padarytų žalos JAV įvaizdžiui sąjungininkų akyse ir padrąsintų priešus.
Vienas iš senatorių, nepritariančių B. Obamos galiai - respublikonas iš Kentukio Randas Paulas. Jis mano, jog Amerikai derėtų liautis vaidinant gerai ginkluoto tvarkos pasaulyje prievaizdo vaidmens.
J. Kerry, Ch. Hagelis ir M. Dempsey posėdžio metu ne kartą kartojo, jog daugiau informacijos galės suteikti per trečiadienį vyksiantį slaptą komiteto posėdį, tačiau keli, nors ir netiesioginiai teiginiai, visgi prasprūdo.
M. Dempsey patvirtino Prancūzijos vertinimą dėl Sirijos turimų cheminio ginklo atsargų, demokratui Dickui Durbinui pareiškęs, jog JAV vertinimo išvados buvo panašios.
D. Durbinas priminė, jog Prancūzija nustačiusi: Sirija turi „daugiau nei tūkstantį tonų cheminių medžiagų ir jų pirmtakų, kelis šimtus tonų zarino, sudarančių jų arsenalo pagrindą", ir „galimybių raketomis tokį ginklą gabenti į Izraelį, dalį Turkijos, Jordanijos, Irako ir toliau".
Dar vienas faktas, kurį J. Kerry atskleidė, M. Dempsey ir Ch. Hageliui pareiškus, jog jiems trūksta detalios informacijos apie opozicijos kovotojus: „manome, iš viso opozicijai priklauso 80, 90 ar 100 tūkst.", o, „kalbant apie aktyvius kovotojus, jų gali būti dešimtys tūkstančių".
JAV valstybės sekretorius senatoriui iš Masačusetso Edui Markey taip pat pareiškė, jog iš Jungtinių Tautų inspektorių išvadų apie cheminį ginklą, panaudotą Damasko priemiesčiuose, laukta tik po maždaug trijų savaičių.