Vyras teigia, jog vienintelis dalykas, galėjęs suteikti tokį minties aštrumą ir greitį, buvo metamfetaminas.
„Prieš eidamas prie upės, įtraukiau maždaug dešimt dozių. Pavyko susikoncentruoti, galėjau galvoti tik apie tai, jog turiu bėgti, bėgti, bėgti. Po to negalėjau dvi paras užmigti“, - pasakoja šiuo metu Seule gyvenantis ir savo vardo nenorintis atskleisti vyras.
Prieš pabėgdamas į Pietų Korėją, kaip pasakoja bėglys, jis vartojo narkotikus, Šiaurės Korėjoje vadinamus ledu arba bingdu – nuo šios medžiagos jis buvo priklausomas, nors to nepripažįsta, apie trejus metus. Šio narkotiko Šiaurės Korėjoje esą gauti labai nesunku, prekeivių jo gimtojo Hamhungo miesto gatvėse netrūko.
Pabėgėlis su bičiuliais svaigindavosi prieš vakarienę, narkotikai padėdavo energiją palaikyti visą naktį.
„Ledo vartojimas buvo socialinis ritualas, būdavo labai linksma“, - prisimena 25 metų pabėgėlis.
Žurnalas „North Korea Review“ 2013 metų pavasario numeryje skelbia tyrimo rezultatus, atskleidusius, jog Šiaurės Korėjoje šiuo metu siaučia tikra narkotikų epidemija.
Straipsnyje, pavadinimu „Naujas Šiaurės Korėjos narkomanijos veidas – metamfetamino populiarėjimas šiaurinėse šalies teritorijose“, rašoma, kaip per pastaruosius kelerius metus šio narkotiko gamyba iš valstybei priklausančių gamyklų persikraustė į privatiems asmenims priklausančias rūsiuose įrengtas laboratorijas ir „namų virtuves“.
Remiantis tyrimo išvadomis, tai jau tikrai ne pirmasis kartas, kai narkotikai, iš pradžių skirti eksportui į Kiniją ir toliau, užtvindo pačios Šiaurės Korėjos rinką.
Paskutinį XX amžiaus dešimtmetį ir kito pradžioje tiek Kim Jong Ilo (Kim Čen Iro) režimas, tiek paprasti žmonės rinkosi opiumą. Tačiau XXI amžiaus 1-ojo dešimtmečio viduryje aguonų laukai pradėjo nykti, o į lyderio poziciją ėmė veržtis metamfetaminas.
Nieko nestebina faktas, jog Pchenjanas ir šia tema neturi jokių statistinių duomenų. Minėtasis tyrimas – pirmasis bandymas viešai atkreipti dėmesį į šio narkotiko vartojimo mastus Šiaurės Korėjoje.
„Praktiškai visi iki vieno tose (Šiaurės Korėjos) teritorijose gyvenantys pilnamečiai patyrė, kaip veikia ledas, ir ne kartą. Manau, jog nuo šio narkotiko gali būti priklausomi nuo 40 iki 50 proc. gyventojų“, - teigia viena iš tyrimo autorių Kim Seok Hyang.
Kaip Šiaurės Korėjos žmonės priprato prie šio narkotiko, lieka neaišku. Profesorė Kim Seok Hyang, anksčiau dirbusi Korėjos susivienijimo ministerijoje, o dabar dėstanti privačiame moterų universitete Seule, sako, jog jos tyrimo metu kalbinti pabėgėliai neigė, jog ledas gali sukelti priklausomybę.
„Jie sako galintys bet kada sustoti. Tereikia tris ar keturias dienas išmiegoti“, - pasakoja akademikė.
Baisus nuovargis, nerimas ir depresija – tai kaina, kurią tenka sumokėti valantis nuo minėtojo narkotiko, tvirtina sveikatos specialistai. Kaip pasakoja kai kurie pabėgėliai iš Šiaurės Korėjos, jiems su priklausomybę įveikti ir organizmą išvalyti padėjo kiti medikamentai.
„Nuo ledo priklausomi žmonės negali miegoti, todėl juodojoje rinkoje perka migdomuosius – kaip atsvarą narkotikams“, - sakė pabėgėlių asociacijai Seule PSCORE vadovaujantis Kim Young Ilas.
Tačiau ne visi Šiaurės Korėjos žmonės sugeba greitai atsikratyti priklausomybės net ir persikėlę į Pietų Korėją.
Straipsnyje „Pabėgėlių iš Šiaurės Korėjos narkomanijos problema“ psichiatras Jeon Jin Youngas, dirbantis Korėjos susivienijimo ministerijoje, rašo, jog daugiau nei 25 tūkst. žmonių vienijančioje pabėgėlių iš Šiaurės Korėjos bendruomenėje vis daugiau tokių, kurie patys nusprendžia esantys priklausomi nuo narkotikų, naudojasi daugelio gydytojų paslaugomis (jiems reikia receptinių vaistų) ir piktnaudžiauja tokiais vaistais (pavyzdžiui, migdomaisiais).
Korėjos susivienijimo ministerija atsakyti į klausimus apie priklausomybės nuo narkotikų problemas atsisakė, taip pat nesutiko leisti pakalbinti su vietos gydytojais.
Profesorė Kim Seok Hyang sako, jog Pietų Korėjos valdžia bandė šią problemą spręsti tyliai. „Reikia atvirai pripažinti, jog narkotikai – rimta problema ir bandyti ieškoti jos sprendimo“, - įsitikinusi specialistė.
Grįžkime prie 25 metų pabėgėlio. Jis sako niekada nesijutęs priklausomas nuo ledo, o apie savo patirtį vartojant narkotikus kalba su šviesia nostalgija. Tačiau šis gyvenimo etapas pasiliko už sienos.