Teisės aktas, padidinantis Vyriausybės ryšių saugumo biuro (GCSB) įgaliojimus, buvo priimtas 61 balsu prieš 59 po įtemptų debatų, o premjeras Johnas Key pripažino, kad šis žingsnis kai kuriuos žmones „sujaudino ir sukėlė nerimą“.
„Tai nėra ir niekada nebus susiję su visuotiniu Naujosios Zelandijos žmonių šnipinėjimu“, – J.Key sakė parlamentui.
„Esama grėsmių, nuo kurių mūsų vyriausybė turi saugoti Naujosios Zelandijos žmones – tos grėsmės tikros ir nuolat esančios, o mes jas nepakankamai įvertiname, dėl to rizikuodami“, – pridūrė jis.
Spaudimas pakeisti teisės aktus padidėjo, kai praeitais metais paaiškėjo, jog GCSB neteisėtai šnipinėjo interneto magnatą Kimą Dotcomą prieš ginkluotiems policijos pareigūnams įsiveržiant į jo vilą Oklande, atliekant JAV vadovaujamą tyrimą dėl piratavimo internete.
Tuo metu J.Key viešai atsiprašė Kimo Dotcomo, kuris nuolat gyvena Naujojoje Zelandijoje ir turėjo būti nepasiekiamas GCSB pagal įstatymą, draudžiantį šiai agentūrai šnipinėti vietos gyventojus.
Kimas Dotcomas buvo vienas iš aktyviausių naujojo teisės akto priešininkų, sakydamas, kad jis suteiks žvalgybos agentams teisė sekti Naujosios Zelandijos žmonių veiklą elektroninėje erdvėje, įskaitant pokalbius mobiliaisiais telefonais.
„Tai bus sekimo valstybės gimimas Naujojoje Zelandijoje“, – jis sakė per vieną protesto mitingą oklande praeitą savaitgalį.
Interneto milžinės, tokios kaip „Google“, „Facebook“ ir „Microsoft“, taip pat išsakė susirūpinimą dėl GCSB suteiktų didesnių įgaliojimų šnipinėti.
„Visuotinės taisyklės, reikalaujančios išsaugoti duomenis ir atverti prieigą prie jų, yra grubūs įrankiai, turintys potencialą pažeisti pilietines laisves ir varžyti ekonomikos augimą“, – „Facebook“ nurodė pareiškime parlamento komitetui, peržiūrėjusiam tą įstatymą.