Kariuomenė, puikiai suprasdama, kad valdžios svarstyklės nusviro į kitą pusę, nuo valdžios ministrą pirmininką nušalina (politikas likusį gyvenimą praleidžia namų arešto sąlygomis). Tai buvo, kaip pagaliau išdrįsta pripažinti, „Amerikos operacija - nuo pradžios iki galo". Įvykiai Irane - vienas iš daugelio Vašingtono remtų perversmų, sudrebinusių pasaulį antroje XX amžiaus pusėje, rašo „Foreign Policy".

Kelių šalių lyderiai (tiek diktatoriai, tiek demokratiniu keliu į valdžią atėję vadovai) buvo atsidūrę pačiame JAV ir Sovietų Sąjungos vykdyto šaltojo karo įkarštyje - padėtyje, kainavusioje jiems pareigas (kai kuriems - net gyvybę): juk CŽV jų vietoje norėjo pasodinti savą žmogų. JAV valdžia viešai pripažino vos kelis tokius atvejus. Priminsime: faktas, jog 1953 metų perversmą Irane sumanė ir įvykdė JAV slaptoji tarnyba, buvo oficialiai pripažintas tik šią savaitę. Kitais atvejais CŽV įtaka tik numanoma.

Atgarsiai apie slaptą Vašingtono vaidmenį septyniuose sėkmingai įvykdytuose valdžios perversmuose (neminint kelių JAV karinių intervencijų Amerikai nedraugiškų režimų valdytose šalyse, Vašingtono remtų sukilėlių judėjimų ir nepavykusių pasikėsinimų (įskaitant planus nužudyti Fidelį Castro susprogdinus cigarą) padėjo Amerikai pelnyti vaiduoklio, galinčio, esant reikalui, laiko patikrintais būdais nugesinti politinę įtampą, reputaciją.

Net iš šiandien, nepaisant Kaire silpstančios Vašingtono įtakos, gyvos konspiracijos idėjos, esą Musulmonų brolija ir kariuomenės remiama valdžia susimokę su JAV.

Pristatome trumpą oficialiai pripažintų CŽV planuotų ir rengtų valdžios perversmų visame pasaulyje apžvalgą.

Mohammedas Mossadeghas

Nepaisant netylančių kalbų, esą CŽV prisidėjo prie 1949 metų perversmo Sirijoje (norėta įtvirtinti kariuomenės valdžią), nuo posto nušalintas Irano premjeras Mohammedas Mossadeghas - pirmoji oficialiai pripažinta Šaltojo karo laikų CŽV auka.

1953 metais, praėjus daugiau nei dvejiems metams nuo minėtojo politiko atėjimo į valdžią (per tą laiką jis ne kartą metė iššūkį šacho autoritetui ir bandė nacionalizuoti iki tol britų bendrovių valdytą šalies naftos pramonę), jis buvo prievarta pašalintas iš posto, sulaikytas ir visą likusį gyvenimą praleido namų arešto sąlygomis.

Kaip rašome CŽV palaimintoje operacijos ataskaitoje: „Potenciali grėsmė, jog Iranas taps pažeidžiamas sovietų agresijai - pačiame šaltojo karo įkarštyje, kai Amerika buvo įsitraukusi į oficialiai nepaskelbtą karą Korėjoje prieš Sovietų sąjungos ir Kinijos remiamas pajėgas - ir paskatino Jungtines Valstijas planuoti ir įgyvendinti TPAJAX (toks buvo kodinis perversmo operacijos pavadinimas)".

Jacobas Arbenzas

Nors iš pradžių JAV ir rėmė Gvatemalos prezidentą Jacobo Arbenzą (Valstybės departamentas manė, jog šio politiko iškilimas per JAV apmokytas ir apginkluotas karines pajėgas bus naudingas), vėliau santykiai subjuro, nes prezidentas pabandė įgyvendinti net kelias žemės reformas, sukėlusias grėsmę JAV priklausiusiai „United Fruit Company".

1954 metais vykusio valdžios perversmo metu J. Arbenzas neteko posto - jo vietą užėmė chunta. Slapta informacija apie JAV vaidmenį šiame perversme buvo paviešinta tik 1999 metais: pasirodo JAV ginklavo maištininkus ir sukarintas pajėgas, o šalies laivynas blokavo Gvatemalos pakrantę.

Patrice Lumumba

Pirmasis Kongo (vėliau pervadinto Demokratine Kongo Respublika) ministras pirmininkas Patrice Lumumba iš posto buvo išstumtas prezidento Josepho Kasavubu (per JAV remtą Belgijos karinę intervenciją). Taip agresyviai buvo stengiasi apginti Belgijos verslo interesus šaliai atsikračius kolonijos statuso. Tačiau P. Lumumba ir toliau išlaikė karinę opoziciją Belgijos kariams ir, po kreipimosi į Sovietų sąjungą pagalbos, sulaukė CŽV smūgio - kai tik agentūra išsiaiškino, jog jis kelia grėsmę naujai Josepho Mobutu valdžiai.

Churcho komitetas (11 senatorių komisija, įkurta 1975 metais, tyrusi JAV žvalgybos veiksmus ir vadovaujama senatoriaus Franko Churcho) nustatė štai ką: CŽV „ir toliau artimai bendrauja su Kongo žmonėmis, reiškiančiais norą nužudyti P. Lumumbą", o „CŽV pareigūnai siūlo pagalbą ir paramą tik tiems, kurie pasisako prieš P. Lumumbą".

Po nepavykusio bandymo atsikratyti P. Lumumba (jam buvo pakišta užnuodyta nosinė), CŽV informavo Kongo karius, kur yra buvęs premjeras, nurodė blokuoti kelius ir neleisti jam pabėgti. P. Lumumba buvo sulaikytas 1960 metų pabaigoje - 1961 metų sausį nužudytas.

Rafaelis Trujillo

Žiauri Rafaelio Trujillo diktatūra (etniniai valymai ir pasikėsinimas į Venesuelos prezidentą) priėjo liepto galą, kai diktatorius pateko į pasąlą ir ginkluotų politinių disidentų buvo nužudytas. Nors šaulys, pražudęs R. Trujillo tvirtino, jog „niekas man neliepė eiti ir nužudyti R. Trujillo", iš tikrųjų viskas buvo kaip tik taip - jam padėjo CŽV.

Churcho komitetas išsiaiškino, jog „materialinė parama (trys pistoletai ir trys karabinai) buvo suteikta daugeliui disidentų.... JAV žinojo, jog disidentai norėtų pašalinti diktatorių, galbūt jį nužudyti...".


Ngo Dinh Diemas

1963 metais JAV ir taip buvo aktyviai įsitraukusios į įvykius Pietų Vietname, santykiai su šalies vadovu Ngo Dinh Diemu vis prastėjo, nes valdantysis režimas persekiojo budistų disidentus. Remiantis Pentagono dokumentais, 1963 metų rugpjūčio 23 dieną Pietų Vietnamo generolai, planuojantis valdžios perversmą, susisiekė su JAV pareigūnais ir atskleidė savo planus.

JAV kurį laiką dvejojo, svarstė, ką daryti, tačiau apsisprendė: 1963 metų lapkričio 1-ąją generolai sulaikė ir nužudė Ngo Dinh Diemą. Aišku, su Amerikos parama. Skaičiuojama, jog parama galėjo siekti apie 40 tūkst. dolerių (103 tūkst. Lt).

„Kalbant apie karinį sąmokslą prieš Ngo Dinh Diemą, JAV privalo prisiimti atsakomybę", - rašoma Pentagono dokumentuose. „Nuo pat 1963 metų rugpjūčio mes pritarėme, sankcionavome ir skatinome Vietnamo generolus veikti, siūlėme paramą būsimajai valdžiai... Palaikėme su jais ryšius tiek planuojant, tiek įgyvendinant perversmą, norėjome susipažinti su veiksmo planais ir siūloma naująja valdžia", - teigia įrašai.

Joao Goulartas

Išsigandusios, jog Brazilijos prezidento Joao Goularto režimas, JAV ambasadoriaus Lincolno Gordono žodžiais „Braziliją pavers XX a. 7-ojo dešimtmečio Kinija", „JAV nusprendė remti 1964 metų valdžios perversmą, kuriam vadovavo Brazilijos kariuomenės štabo vadas Humberto Castello Branco. Artėjant perversmo dienai, CŽV gatvėse rengė prieš valdžią nukreiptas protesto akcijas, kariuomenės sąjungininkams negailėjo degalų ir ginklų.

„Manau, jog turime padaryti viską, kas mūsų galioje, kad parengtume viską, ką turime paruošti", - planuodamas perversmą savo patarėjams sakė prezidentas Lyndonas Johnsonas (bent jau taip teigiama Nacionalinio saugumo archyvo paviešintuose dokumentuose). Brazilijos kariuomenė šaliai vadovavo iki 1985 metų.


Salvadoro Allende rėmėjai

JAV niekada nenorėjo, kad Salvadoras Allende, 1970 metais Čilės prezidentu išrinktas socialistas, pradėtų eiti šias pareigas. Amerikos prezidentas Richardas Nixonas CŽV nurodė „priversti Čilės ekonomiką klykti".

Agentūra pradėjo bendradarbiauti su trimis Čilės grupuotėmis - visos jos 1970 metais ėmė rengti planą, kaip atsikratyti prezidento. JAV jas aprūpino ginklais, tačiau planai žlugo CŽV praradus pasitikėjimą tarpininkais. JAV bandymai sutrikdyti Čilės ekonomiką truko tol, kol 1973 metais generolas Augusto Pinochetas pagaliau prezidento atsikratė.

Oficialioje 1973 metų rugsėjo 11-osios įvykių ataskaitoje pažymima, jog agentūra „žinojo apie perversmą planuojančią kariuomenę, rinko faktus apie kai kuriuos organizatorius ir, turint omenyje, kad CŽV perversmui pritarė ir pati 1970 metais norėjo įvykdyti kažką panašaus, galbūt jį ir palaimino".

CŽV taip pat vykdė propagandos kampaniją, skirtą palaikyti naująjį A. Pinocheto režimą (po 1973 metų), nors ir žinojo apie jo vykdomus žmogaus teisių pažeidimus (pavyzdžiui, politinių disidentų žudymas).