Dešimtys tūkstančių žmonių susirinko prisiminti daugiau nei 70 tūkst. gyventojų, iškart žuvusių per sprogimą arba nuo jo padarinių, praėjus daugeliui mėnesių ir metų po bombardavimo.
Varpai pradėjo gausti Nagasakyje 11 val. 2 min. vietos (5 val. 2 min. Lietuvos) laiku – praėjus lygiai 68 metams po akimirkos, kai virš miesto iškilo atominis grybas, o senyvo amžiaus per tą bombardavimą gyvi likę žmonės, aukų artimieji, vyriausybės atstovai ir svečiai iš užsienio nulenkė galvas per tylos minutę.
Nagasakis buvo subombarduotas praėjus trims dienoms po to, kai pirmoji atominė bomba buvo numesta ant Hirošimos. Tame mieste anksčiau šią savaitę irgi vyko tragedijos, nusinešusios iš viso 140 tūkst. žmonių gyvybių, atminimo ceremonijos.
„Mums tenka atsakomybė sukurti pasaulį be branduolinių ginklų ir perduoti ateinančiai kartai ir pasauliui (žinią) apie (atominių ginklų) nežmonišką prigimtį“, – Japonijos premjeras Shinzo Abe sakė per ceremoniją.
Branduolinį ginklą turinčios Indijos, kuri nėra pasirašiusi Branduolinių ginklų neplatinimo sutarties, pasiuntinys dalyvavo Nagasakyje vykusioje ceremonijoje pirmąjį kartą, vienas miesto pareigūnas anksčiau sakė naujienų agentūrai AFP.
Ši ceremonija kasmet vyksta netoli vietos, kur JAV kariškiai 1945 metų rugpjūčio 9 dieną, baigiantis Antrajam pasauliniam karui, numetė pirmąją plutonio bombą „Fat Man“ („Storulis“).
JAV kino kūrėjas Oliveris Stone'as atvykęs į Japoniją dalyvauti atminimo ceremonijose, sakė, kad plačiai pateikiamas paaiškinimas, jog atominiai bombardavimai padėjo užbaigti Antrąjį pasaulinį karą, yra „didžiulis melas“.
„Lengva žvelgti į šį klausimą paprastai – jog amerikiečiai numetė bombą, kad užbaigtų Antrąjį pasaulinį karą, nes Japonijos militaristai neketino pasiduoti“, – naujienų agentūra „Kyodo“ citavo režisieriaus žodžius.
Tačiau „tai būtų paviršutiniškas paaiškinimas“, pridūrė jis.
Istorijai jau seniai nesutaria, ar ši dviguba ataka tikrai padėjo priartinti karo pabaigą, priversdama Japoniją kapituliuoti, išvengiant daug daugiau aukų per sausumos invaziją, planuotą vėliau tais metais.
Daugelis atominius bombardavimus išgyvenusių žmonių, Japonijoje vadinamų hibakušomis, yra nusistatę tiek prieš karinį, tiek prieš civilinį atominės energijos naudojimą, akcentuodami, kad dešimtys tūkstančių mirė akimirksniu per sprogimus, o daug daugiau užgeso vėliau nuo spindulinės ligos ir vėžio.
Nusistatymas prieš atominę energetiką Japonijoje išlieka didelis po 2011 metais įvykusios katastrofos Fukušimos branduolinėje jėgainėje, dėl kurios buvo išjungta dauguma šalies reaktorių.