Po ES teisingumo ministrų susitikimo eurokomisarė Viviane Reding pareiškė, kad derybos galėtų būti baigtos dar šiemet, bet Vokietija tuo suabejojo, sakydama, kad naujų teisės aktų teks palaukti iki kitų metų.

"Kalbant apie naujus teisės aktus, šiandien tapo akivaizdu, kad įstatymų leidėjai - Taryba ir Europos Parlamentas - nori pabaigti šį darbą ir derybas per (Lietuvos) pirmininkavimą artimiausius šešis mėnesius", - spaudos konferencijoje sakė teisingumo komisarė.

Ji teigė, kad pranešimai apie JAV sekimo internete programą PRISM Europai buvo "žadinantis skambutis". "Duomenų apsauga de facto yra anti-PRISM veiksmas", - teigė V.Reding.

"Pirmiausia, kalbant apie teritoriškumą, svarbu užtikrinti, kad taisyklės taikomos visiems, veikiantiems Europos teritorijoje, taip pat ne Europos įmonėms. Antra, vykdymo klausimas - mums reikia tvirtų sankcijų (...). Trečia, mums reikia teisinio aiškumo dėl duomenų perdavimo", - sakė Liuksemburgo politikė, kuri taip pat yra EK pirmininko pavaduotoja.

V.Reding pabrėžė, kad naujiems teisės aktams priimti nereikės vienbalsiškumo, o pakaks valstybių narių daugumos paramos.

Duomenų apsaugos klausimai ES darbotvarkėje tapo ypač aktualūs, žiniasklaidai pranešus apie JAV masinio sekimo internete programą ir galimą šnipinėjimą ES institucijose.

Penktadienį, Vilniaus susitikimo metu, Vokietija ir Prancūzija paskelbė bendrą pareiškimą, kuriuo paragino kuo greičiau susitarti dėl saugiklių, kurie užtikrintų piliečių duomenų apsaugą.

Vis dėlto Vokietijos teisingumo ministrė Sabine Leutheusser-Schnarrenberger po susitikimo sakė, kad naujos taisyklės turbūt bus priimtos kitąmet.

"Manau, kad procesas gali būti baigtas ir direktyvos priimtos 2014 metais. Kai kurie kolegos Taryboje nori baigti ir priimti šiemet. Manau, kad tai gali būti problematiška, nes yra daug pataisų. Todėl, tikiuosi, 2014-aisiais", - BNS sakė ministrė.

Susitikimui pirmininkavęs Lietuvos teisingumo ministras Juozas Bernatonis pabrėžė, kad svarstomi teisės aktai nėra nauji, bet sakė manantis, kad pastarieji įvykiai paspartins derybas.

"Apskritai reglamento ir direktyvos svarstymas nesusijęs su jūsų paminėtomis aktualijomis. Reglamentas parengtas ir svarstomas, kaip žinote, jau seniai, kai dar tie jūsų paminėti klausimai nebuvo iškilę", - teigė jis.

"Naujų aktualijų fone daugelis ministrų pasisakė, kad reglamentas turėtų būti svarstomas greičiau", - pridūrė ministras.

Pranešimai apie JAV šnipinėjimą tapo rūpesčiu Vokietijos kanclerei Angelai Merkel prieš rugsėjo 22-ąją vyksiančius rinkimus. Ji tikina tik iš žiniasklaidos sužinojusi apie JAV vykdomą didžiulę šnipinėjimo programą.

Daugelis vokiečių pasipiktinę, kad jų elektroniniai laiškai, pokalbiai telefonu ir veikla internete buvo sekami pagal JAV Nacionalinės saugumo agentūros programą, apie kurią duomenų nutekino šiuo metu besislapstantis buvęs JAV žvalgybos darbuotojas Edwardas Snowdenas.