„The National Geographic" sudarytas Top 10 pasaulio vietų sąrašas, pakeisiantis jūsų požiūrį į keliones, kviečia iš naujo atrasti atostogų stebuklą.

Spauskite ant rodyklės, rodančios į dešinę pusę, ir susipažinkite su atostogų TOP 10.

Ši nedidelė sala Indonezijoje jau praminta vandenynų Amazone. Raja Ampat rifuose galima surasti tris ketvirtadalius visų žinomų koralų rūšių. Neskaitant kvapą gniaužiančios floros ir faunos, Vakarų Papua saloje driekiasi auksiniai paplūdimiai, poruojasi raudongalviai Rojaus paukščiai, o vandenyse supasi nykštukiniai jūrų arkliukai - tai pats tikriausias Rojus žemėje.

Tinkamiausias laikas aplankyti Raja Ampat salą - nuo vėlyvo rugsėjo iki ankstyvo birželio. Nors Raja Ampat smarkiai nutolusi nuo civilizacijos, turizmo sistema čia puikiai išvystyta.

Iš pirmo žvilgsnio, tarp Ravenos ir Romos nėra nieko bendro: Ravena - mažesnė, mieguista, negali pasipuikuoti įspūdingais griuvėsiais ar dangaus fone įsirėžusiais pastatų kontūrais. Tačiau penktame amžiuje Vakarų Romos imperijos klestėjimo laikais būtent Ravena buvo didžiausias ir gražiausias miestas visoje imperijoje.

Ten gyveno Romos karvedžiai, ten buvo statomi paminklai, aukštinantys Krikščionybę ir karvedžių narsą - paminklai, kurie ir tada, ir šiandien nenustoja stebinę lankytojų įspūdingomis mozaikomis.

Šiais laikais Ravena - slapta menininkų slėptuvė, tad turistams dažnai suteikiama galimybė patenkinti smalsumą ir žvilgtelėti į menininkų dirbtuves, o septyni iš aštuonių penktame ir šeštame amžiuose statytų pastatų užburia išlikusiais šios išskirtinės dailės formos pavyzdžiais.

Tinkamiausias laikas aplankyti Raveną - nuo birželio iki spalio.

Tai vienas iš tų pamirštų pasaulio kampelių, kuriame vis dar harmoningai pinasi dvi gyvenimo kreivės - mistiškoji Andų praeitis ir modernioji Kito kasdienybė. Nors Kitas UNESCO paveldo sąraše jau daugiau nei 30 metų, Ekvadoro sostinė dažniausiai aplenkiama turistų, traukiančių į smėlėtas Galapagų salas.

Tačiau pastaraisiais metais Renesanso laikotarpį išgyvenęs šimtametis miestas iš lėto užsitarnauja atitinkamą turistų pagarbą.

Kito širdyje akmenimis grįstos gatvės ir pastelinėmis spalvomis švytintys didžiuliai namai apglėbę laiko atgaivintą Šv. Pranciškaus bažnyčią, vakarais iš jaukių gatvės restoranėlių plūsta vyno įaitrintos dainos, o pagrindinėje miesto aikštėje smalsių turistų sielas sutinka išvalyti senos kaip Andų mitai žolininkės.

Tinkamiausias laikas keliauti - nuo birželio iki rugsėjo.

Buvusi viena iš labiausiai izoliuotų tautų, kryžkelėje tarp Indijos ir Kinijos, ši šalis net ir visko mačiusiam keliautojui įpūs tikėjimo stebuklais. 2010-iais įvykę pasikeitimai vyriausybėje Mianmarui ne tik pūstelėjo demokratijos, bet ir pastūmėjo šalies turizmo sistemą į kitą lygį: dešimtmečiai, praleisti atsiribojus nuo pasaulio, išsaugojo Mianmaro (anksčiau žinomo Birmos vardu) tradicijas, tad turistams šioje šalyje galvą apsuka ne tik kvapą gniaužiantys vaizdai, bet ir Vakarų įtakoms atspari vietinių kultūra, giliai panirusi į budizmo mokymus.

Nors kelionė Mianmare reikalauja kruopštaus išankstinio planavimo, galutinis rezultatas tikrai vertas pastangų - įsivaizduokite save karšto oro balione, pasitinkantį tekančią saulę su šalta burbuliuojančio šampano taure rankoje ir saulės spinduliuose mirkstančiais šimtamečiais rūmais po kojomis...

Tinkamiausias laikas keliauti - nuo vėlyvo spalio iki kovo.

Salonikų uostas liko vienas iš paskutiniųjų pietų Europos pajūrių, neužspeistų milžiniškomis prieplaukomis. Vietoj to nedideli turkiški laiveliai vis dar laviruoja ramioje įlankoje, o antro pagal dydį Graikijos miesto pakrantę pėduoja basos kojos.

Šio miesto simboliu neabejotinai išlieka šimtamečiai gatvės turgūs, kuriuose akys raibsta nuo prinokusių vaisių spalvų ir statinių fetos sūrio. Bohemiški naktiniai klubai, kulinarijos meistrų virtuvės ir įvairaus plauko meno galerijos - daugiausiai jaunų graikų patriotiško atsidavimo ir pasidaryk-pats požiūrio į gyvenimą rezultatas. Ne veltui Salonikai taps Pasaulio jaunimo sostine 2014 metais.

Šį miestą lengviausia pažinti pasileidus pėsčiomis po istorines vietas ir griuvėsius, o vėliau prisėdus nuplauti dienos nuovargio taure gero vyno jaukioje kavinukėje su vaizdu į jūrą.

Tinkamiausias laikas keliauti - nuo  birželio iki rugsėjo.

Ne viena kūrybingų piligrimų karta žavėjosi nugairintu Valparaiso grožiu ir intriguojančiai bohemiška miesto atmosfera. Kaip Čilės pagrindinis uostas, apstatytas išblukusiais didžiuliais namais ir funikulieriais, atmenančiais  XIX amžių, Valparaisas prisotintas keistos uostamiesčio nuotaikos - liberalaus, beveik poetiško polėkio.

Vietiniai restoranėliai ir kavinės siūlo pačių įvairiausių tradicinių ir modernių Čilės patiekalų, o barai kviečia ragauti naminio alaus. Ranka pasiekiamas vandenynas ir gyvybe kunkuliuojantis miesto gyvenimas garantuoja nepamirštamus įspūdžius.

Tinkamiausias laikas keliauti - nuo lapkričio iki kovo.

Iš istorijos vadovėlių sužinojom, kad smalsus keliautojas Juanas Ponce de Leonas Floridą „atrado" prieš 500 metų, ieškodamas legendomis apipinto jaunystės fontano. Šiandien „Senosios Floridos" paieškos primintų maitėdos medžioklę, tačiau ispanų kolonijinis miestas Sent Ogastinas - vienintelė išimtis.

Pora marmurinių liūtų vis dar pasitinka sienomis aptverto miesto lankytojus, kertančius upę per didingą Liūtų tiltą. Šalia jo stūkso XVII amžiaus fortas, kadaise saugojęs ispanų, britų, konfederacijos ir JAV karių gyvybes.

Nors Sent Ogastino miestas iš lėto pasiduoda turistų diktuojamai kultūrai, nuošalesnės gatvės dar saugo senojo miesto paslaptis - daugybė neatrastų barų ir restoranų gali nukelti į „Senąją Floridą".
Tinkamiausias laikas keliauti - nuo kovo iki ankstyvo birželio ir nuo vėlyvo rugsėjo. 

Kiotas - senoji Japonijos sostinė, apgaubta neįprastos ramybės ir netgi mistikos. Šis kultūros, istorijos ir pramonės centras garsėja ir tuo, kad jo senamiestyje yra net 14 istorinių paminklų, įtrauktų į UNESCO Pasaulio paveldo sąrašą.

Kiotą netrukus papildys prabangių viešbučių kompleksai, tačiau kol kas senosios Japonijos sostinės paslaptis galima apžvelgti išklydus į Kamo upės krantinę, išryškinančią grakščius miesto kontūrus.

Pakerėti Kioto istorinių lobių, lankytojai dažnai pro akis praleidžia ne ką įspūdingesnius moderniosios architektūros kūrinius: dinamišką Zen parką, suprojektuotą mūsų dienų architekto Mirei Shigemori, arba ekscentrišką Tadao Ando Dailės sodą, kuriame puikuojasi Leonardo da Vinci „Paskutinės vakarienės" ir Claude'o Monet „Vandens lelijų" replikos.

Tinkamiausias laikas keliauti - nuo ankstyvo kovo iki balandžio vidurio.

Švelnus dykumos vėjas šnibžda tarp šimtų Romos laikų kolonų - dar garbingai stovinčių ir jau laiko nugalėtų. Vos 48 kilometrus nutolęs nuo Jordanijos sostinės Amano, Džarašas kadaise buvo vienas iš laisvųjų prekybos miestų, o vėliau laikinai tarnavo kaip imperatoriaus sosto vieta.

Ten iki šiol stūkso pasaulyje vieni geriausiai išsilaikiusių romėnų griuvėsių, o smėlėtose gatvėse vis dar šmėžuoja praeities dvasia.

Tinkamiausias laikas keliauti - nuo balandžio vidurio iki birželio ir nuo rugsėjo iki spalio.

Miestai gali pulti ir vėl atgimti, bet geriausi, o Marselis neabejotinai tarp jų, visada atgimsta.

Antras pagal dydį Prancūzijos miestas šiais metais tapo kultūros sostine, tad ten neabejotinai apstu pačios įvairiausios kultūrinės veiklos, tačiau ir senieji Marselio malonumai išlieka viliojantys kaip niekada - pasiplaukiojimai laivu siauromis Marselio įlankėlėmis, primenančiomis fiordus, romantiški pasivaikščiojimai seniausio miesto rajono Panier Quarter skersgatviais ar garsiosios Marselio žuvienės ragavimas...

Vis labiau turistų mėgiamas Marselis gali greitai tapti Prancūzijos kultūros simboliu.

Tinkamiausias laikas keliauti - nuo birželio iki rugpjūčio (pajūrio sezonas); nuo balandžio iki gegužės ir nuo rugsėjo iki spalio.