Ilgus šimtmečius šaliai diktavusios griežtos konfucianistinės paklusnumo normos, Mao laikais panaikinti lyčių skirtumai ir viešai neegzistuojantis seksualumas, šiandien, atrodo, yra atgyvenusios relikvijos.

Konservatyvūs Kinijos komunistų partijos sluoksniai ragina išsaugoti žlungančią moralę, Šanchajaus verslininkas džiaugiasi pelnu iš savo apatinių drabužių parduotuvės, o jauni vyrai ir moterys mėgaujasi savo kūnų autonomiškumu. Su pomaoistinio laikotarpio reformomis prasidėję pokyčiai tradiciniuose šeimos, sekso ir kūno suvokimuose konstatuoja faktą, kad šiandien Kinijoje vyksta nauja – seksualinė revoliucija. O tai kelia ir nemažai klausimų, tokių kaip - kokie yra šios revoliucijos bruožai, kur slypi jos šaknys, kas laimi ir kas pralaimi jos sąskaita?

Jau gerus tris dešimtmečius Kinijoje vykstančią seksualinę revoliuciją galima sieti su tradiciškai dominavusių seksualinių vertybių dekonstravimu. Šios vertybės buvo įprasmintos keliose pagrindinėse santykių formose, tarp kurių galima paminėti tai, kad seksas buvo skirtas tik reprodukcijai, abipusis supratimas ir pagarba poroje buvo svarbesnė, nei romantinė meilė ir per didelis sekso kiekis buvo laikomas žalingu sveikatai.

Kinijos seksualinę revoliuciją galima apibūdinti ir keliais pasikeitimais viešajame seksualumo diskurse - seksas tapo atvirumo ir viešo žinojimo objektu, pasikeitė seksualinio elgesio bei santykių būdai, kitaip tapo suvokiamas ir moterų seksualumas.

Visgi, Kinijos atvejis didelės nuostabos turbūt nesukels. Vakaruose seksualinė revoliucija praūžė dar XX a. viduryje, o mes jau esame prisižiūrėję pikantiškų vaizdelių tiek prastos reputacijos MTV laidose, tiek penktadienio vakarą centrinėse sostinės gatvėse, tačiau Kinijos kontekste – viskas kitaip.

Prisiminus griežtą ir aseksualią Mao Kinijos visuomenę, natūralu, kad tokiomis sąlygomis už pernelyg atvirą savo kūno demonstravimą ar kitas išraiškos formas galėjai ir su lazda per kuprą gauti ar būti išsiųstas į kaimą persiauklėti. Tačiau jau po Mao mirties Kinijos veidą pradėjo keisti Deng Xiaopingas. 1978 m. naujasis reformatorius davė pradžią rinkos ekonomikos reformoms, kurių eigoje šalį pasiekė ne tik didesnės užsienio investicijos, bet ir vakarietiškos kultūros detalės, tarp kurių žinoma – ir įvairių medijos formų transliuojamas modernaus seksualumas.

Išryškinant takoskyrą tarp ikirevoliucinės ir revoliucinės Kinijos seksualumo prasme, reikia pradėti nuo to, kad moterys viešumoje pradėjo rodyti daugiau savo kūno. Įvairūs bikiniai, mini sijonai ir kiti seksualumą išryškinantys rūbai Kinijoje tapo populiaria, klestinčia preke. Apnuoginta moteris tapo grožio, geismo atributu. Truputį juokinga, kada moderniais laikais reikia kalbėti apie tai, kas Vakaruose jau kuris laikas atrodo nepajudinamai įsitvirtinę, kai paprasta vaikiškų sauskelnių reklama negali apsieiti be itin apnuogintos moters paveikslo. O štai Kinijoje tik visai neseniai prasidėjo tai, su kuo mes susiduriame dieną ir naktį.

Pastebimi ir ypač dramatiški pokyčiai visuomenės požiūriuose į ikivestuvinius ir nesantuokinius seksualinius santykius. Palyginti su ankstesnėmis kartomis, daug daugiau šiandieninės Kinijos vyrų ir moterų propaguoja ikivestuvinius lytinius santykius, nors merginų nekaltybė vis dar laikoma svarbia „detale“.

Dažnai prieš vestuves nepagailima pinigų ir brangiai plastinei operacijai, kuri sugrąžina merginoms jų tyrumą. Na o tai, kad Mao šlovinta revoliucinė ištikimybė skęsta vedusių vyrų prostitucijos paslaugų pirkimo statistikoje, turbūt nestebina nieko.

Skaudu retoriškai dorovingiems Kinijos pareigūnams turėtų būti ir tai, kad šiandien Kinijoje vis dažniau sutinkamos iki tol smerktinos praktikos. Masturbacija, homoseksualumas, transseksualumas itin greit išvydo dienos šviesą. Kuriasi naujos seksualinės ir lytinės tapatybės.

Viešajame diskurse apie seksą prieinama informacija tapo kasdienybe, plečiasi seksualinės edukacijos tinklas, vis daugiau ir daugiau mokyklų veda seksualinės fiziologijos kursus.

Dabar Kinijoje apstu radijo, televizijos laidų, kuriose dalinami su seksu susiję patarimai, laikraščiuose nemažai straipsnių ar seksualumą propaguojančių reklamų. Veikia seksualinės sveikatos linijos, kuriose galima pasiteirauti apie prieš tai tabu buvusius klausimus, kaip seksualinis pasitenkinimas, pavojai, kontraceptika.

Bene didžiausią vaidmenį vaidina internetas, per kurį taip pat paplito įvairios seksualinės naujovės, ypač pornografija. Smarkiai pasikeitė ir miestų sociokultūrinis fonas, atsirado daug įvairių erdvių, kaip diskotekų, šokių salės, klubai, barai, kuriuose galima užsiimti neįpareigojančiu seksualiniu žaidimu, flirtavimu ar kitomis intymiomis pramogomis. Pasikeitusios seksualinės normos prisidėjo ir prie prostitucijos suklestėjimo, tiek pačios prostitutės, tiek klientai seksualinės revoliucijos kontekste nuolaidžiau žiūri į tokius seksualinius santykius. Beliko tik malonumo siekimas, už kurį dar galima ir gauti pinigų.

Seksas tapo vienu svarbiausiu laimingos santuokos komponentu. Keičiasi santykių tikslas, kuris postmodernioje visuomenėje, postmoderną tyrinėjusio Zygmunto Baumano žodžiais, beliko tik orgazmas, viskas vyksta tik dėl jo. Revoliucijos kontekste, seksualiniai santykiai, kurie kadaise buvo laikomi nenormaliais, įgauna vis daugiau socialinės tolerancijos šiandieninėje Kinijoje.

Ieškant šios revoliucijos priežasčių pradžiai reikėtų įsivaizduoti raudonžandį Kinijos politiką, kuris eiliniame partijos suvažiavime stovėdamas tribūnoje už sugedusias Kinijos moralines normas kaltina parazitą, vardu Vakarai. Taip, vakarietiškas idėjas galima laikyti kaltomis dėl to, kad Kinijoje viskas šiandien vyksta tik dėl malonumo. Tačiau tik iš dalies. Naivu būtų suversti kaltę vienai pusei ir neapsižiūrėti aplink.

Iš tikro, pasigirsta įvairių nuomonių. Viena jų kiek įdomesnė – kaltinanti 1981 m. pradėtą vykdyti vieno vaiko politiką. Tradicinėje Kinijoje seksas buvo reikalingas tik tam, kad palikti palikuonių, tačiau 1981 m. įvedus vieno vaiko politiką Kinijoje ši koncepcija ėmė keistis.

Šiame kontekste seksualinei revoliucijai pagrindą suteikė ne vakarietiškų idėjų įtaka ar jaunatviškas polėkis mėgdžioti televizorių, o valstybės manevrai. Tokiu būdu, vieno vaiko politika pastūmėjo pasikeisti tradicinį santykį tarp sekso ir reprodukcijos. Vienintelė priežastis susituokusiai porai tęsti seksualinį gyvenimą po vaiko gimimo tapo abipusis patrauklumas arba malonumas.

Kinijoje atsirado sekso dėl malonumo koncepcija, moterys nustojo būti tik vaikų gaminimo mašinos, mat nėštumo, gimimo ir vaiko auginimo ciklas užsibaigdavo ties vienu vaiku. Malonumo siekimas, kaip modernios vartotojiškos visuomenės bruožas tapo pastebimas ne tik santuokoje, bet ir kitose sferose. Pasirodo, seksualinę Kinijos revoliuciją galima gražiai patalpinti į šeimos modelį, kurį ji po truputį ir naikina.

Kadangi vieno vaiko politika buvo atsakas staigiam demografiniam augimui kultūrinės revoliucijos metais, kultūrinė revoliucija vadinama seksualinės revoliucijos tėvu, o vieno vaiko politika - šios revoliucijos motina.

Negalima ignoruoti ir globalesnės valstybės politikos, kurios eigoje žlugus iki tol buvusioms griežtoms socialinės kontrolės sistemoms, plūstelėjus ekonominių galimybių ištroškusiems žmonėms, šalį po truputį užvaldant pinigams prasidėjo greitas ir neatsargus vartojimas. Valstybei įvedus kontraceptines priemones ir legalizavus abortus, dingo baimė užsitraukti gėdą nesantuokinių vaikų atveju, todėl vis daugiau žmonių ėmė laisviau žiūrėti į nesantuokinius ar ikisantuokinius santykius, prostituciją.

Anksčiau tiek visuomeninės moralės principai, tiek griežta komunisto ranka diktavo, ką galima ir ko negalima buvo daryti, visuomenė turėjo galią suvaržyti individo veiksmų lauką, tačiau dabar, nukritus socialinės kontrolės pančiams, jau pats individas elgiasi taip, kaip jam atrodo nekenkia visuomenei.

Kita vertus, nereikia pamiršti ir vakarietiškų seksualinės laisvės idėjų, atėjusių per Kinijos prekybos ir pramogų didmiesčius. Neatmeskime, kad pagrindiniai popkultūros vartotojai, arba jaunimas, pradėjo mėgdžioti vakarietiškas gyvenimo formas. Tačiau čia reikia stabtelėti – juk šie procesai beveik nevyktų, jeigu viską griežtai kontroliuotų valstybė. Seksualumo laisvė šiuo atveju yra viena iš kainų, kurias turėjo sumokėti Kinija, norėdama suartėti su likusiu pasauliu. Arba laikai seksualumą už trumpo pavadėlio, arba visiškai leidi jam nutrūkti. Socialistinėje Kinijos visuomenėje tarpinio varianto nebuvo.

Nėra lengva nustatyti seksualinės revoliucijos priežastis. Paprastumo dėlei galima viską suversti Vakarams ar patiems kinams, tačiau tikslingiausia seksualinę revoliuciją paaiškinti per tarpusavyje susijusių reiškinių mišinį. Viena vertus turėtume nepamiršti bendros valstybės politikos, reformų – t. y. rinkos ekonomikos, atsivėrimo, kurie paskatino tokius procesus, kaip urbanizacija, migracija, vakarietiškų idėjų plūstelėjimas, vartotojiškumas. Tai sukūrė laisvą individą, kuris ištroškęs puolė mėgautis naujosios Kinijos privalumais. Kita vertus priežasčių galima ieškoti ir konkretesnių priežasčių, kaip vieno vaiko politika.

Nors žmonės ir siekia malonumo, ne visi seksualinės revoliucijos vaisiai yra malonūs. Pirmas derlius - seksualinė revoliucija smarkiai prisidėjo prie Kinijos visuomenės sveikatos problemų. Viena nemaloniausių revoliucijos pasekmių – lytiniu būdu plintančios ligos, kurios įvairiais duomenimis per pastarąjį dvidešimtmetį Kinijoje augo kasmet. Todėl moterys buvo stigmatizuotos, kaip pagrindinės kaltininkės dėl venerinių ligų, o tai dar labiau apsunkino ir taip nelengvą moterų padėtį visuomenėje.

Nesaugūs lytiniai santykiai ir dėl kontraceptinių priemonių įvedimo sumažėjusi baimė pastoti sukėlė nemažai abortų atvejų. Beveik pusė moterų šalies didmiesčiuose turėjo bent po vieną abortą. Savaime suprantama sveikatai tai nėra gerai.

Seksualinės revoliucijos sukeltų procesų eigoje pornografija tapo viena iš pagrindinių seksualinės edukacijos formų. Nors su pirmais ŽIV/AIDS atvejais Kinijos valdžia ir pradėjo jaunimo švietimą, pornografija greit tapo pagrindiniu edukatoriumi. Neatsargus tokių filmų mėgdžiojimas įnešė svarią dalį į bendrą venerinių ligų statistiką.

Padidėjęs seksualinis aktyvumas ir poreikis kiekvieną kartą pasitenkinti paveikė ir šeimos struktūrą, žymiai padidėjo skyrybų skaičiai. Sumažėjęs poreikis vesti ir sukurti šeimą skatina žmones jas kurti vėliau arba išvis to nedaryti. Skyrybų atvejai per dvidešimtmetį augo kasmet, o beveik trečdalis skyrybų paremta seksualinio pasitenkinimo nebuvimu. Sumažėjusi vaikų auginimo svarba sukūrė ir mažėjančią kooperacijos tarp tėvų svarbą, ko eigoje skyrybų atveju vaikai dažnai lieka nenorimi, jais nesirūpinama.

Nepaisant neigiamų pasekmių, susikūrė neoficiali seksualinė ekonomika – žurnalai, sekso prekės, stiliai, laidos, abortai – visi jie generuoja tam tikrą pelno dalį ir vargu ar patys Kinijos politikai norėtų atsisakyti tokių įplaukų.

Ir visgi, nors tradiciškai, seksualinės moralės šaknys glūdėjo individo paklusime aukštesniems grupės tikslams, šią tradiciją sutrikdė šiuolaikinės Kinijos socialiniai-demografiniai procesai, kaip didėjantis kartų tarpas, masinės migracijos, gyventojų skaičiaus augimas ir izoliuotas, susvetimėjęs individas, gyvenantis naujai urbanizuotų šalies vietovių butuose ar namuose. Visuomenė seniai pasikeitė ir nors kartais dar girdisi susirūpinimo balsai, po truputį ima aiškėti, kad Kiniją valdo pinigai ir malonumas. O kas vyksta giliai žmogaus viduje – vargu ar tokie klausimai patenka į Kinijos komunistų partijos darbotvarkę.