Anot 2002 metų publikacijos laikraštyje „Suddeutsche Zeitung“, unikalią medžių formaciją pirmasis aptiko Gunteris Reschke iš Brandenburgo. Kalbant tiksliau, 1992 metais šiuos medžius pastebėjo naujasis landšafto įmonės „Okoland Dederow“ stažuotojas, vykdęs tipišką praktikantų užduotį – tyrinėjęs fotografijas iš oro žemės drėkinimo sistemoms.

Svastiką iš 140 maumedžių jis pastebėjo tankaus miško viduryje, apsuptą šimtais kitų medžių. Tačiau esminis skirtumas, kad visi kiti medžiai buvo pušys. Maumedžiai, skirtingai negu pušys, rudenį pagelsta, tuomet paruduoja. Dėl šios priežasties pažvelgus iš didesnio aukščio buvo nesunku pastebėti jų suformuotą raštą. Jei atvirai, jis buvo pribloškiantis.

Svastika A. Hitlerio gimtadienio proga?

G. Reschke užsakė skrydį lėktuvu virš šios vietovės ir iš tikrųjų aiškiai išvydo tvarkingai pagal svastikos linijas augančius maumedžius. Vietos eigulys Klausas Goricke ėmėsi tyrinėti šią maumedžių formaciją ir nustatė, kad medžiai čia auga jau seniai.

Ištyręs jų amžių jis nustatė, kad maumedžiai buvo pasodinti praėjusio amžiaus 4-ojo dešimtmečio pabaigoje. Tai reiškia, kad dešimtmečiais kiekvieną rudenį Kuceroverio miške išryškėdavo niekieno taip ir nepastebėta svastika, pergyvenusi sovietų okupaciją, komunistinį režimą Rytų Vokietijoje ir Berlyno sienos griūtį.

Priežastis, kodėl ji taip ilgai buvo nepastebėta, susijusi su trumpu rudens periodu, kai ji būna matoma. Maža to, ją galima pastebėti tik iš tam tikro aukščio, o lėktuvai, kurie iš Berlyno skrisdavo į šiaurę, virš šios vietovės jau būdavo pakilę pernelyg aukštai, kad keleiviai kažką įžiūrėtų. Privatūs lėktuvai Rytų Vokietijoje būdavo uždrausti.

Netruko pasklisti gandai, kaip atsirado ši svastika. Vienas vietos ūkininkas pareiškė pasodinęs šiuos medžius vaikystėje, nes už kiekvieną sodinuką miškininkas mokėdavo po kelis centus.

Kiti žmonės teigė, kad maumedžiai pagal svastikos formą buvo pasodinti iš lojalumo, kai netoliese gyvenantį ūkininką naciai išvežė į koncentracijos stovyklą už tai, kad jis paslapčia klausėsi BBC radijo.

Pagal dar vieną versiją, medžius Adolfo Hitlerio gimtadienio proga nurodė pasodinti vietos nacių lyderis. Galiausiai laikraštis „Berliner Zeitung“ pranešė, kad maumedžiai buvo pasodinti kaip padėka už tai, kad Reicho darbo tarnyba Cernikove nutiesė gatvę.

Pastangos nukirsti medžius

Efekto buvo sulaukta iš karto. 1995 metais miškų darbininkai grandininiais pjūklais prasiskynė kelią iki maumedžių ir nupjovė 40 medžių. Savo prižiūrėtojams jie pranešė, kad nacių simbolis dabar yra neatpažįstamas ir sąmyšis dėl Kuceroverio miško greitai nuslūgo.

Tačiau darbininkai smarkiai klydo. 2000-aisiais, praėjus penkeriems metams, naujienų agentūra „Reuters“ paskelbė nuotraukas, kuriose buvo matyti, kaip miške netoli Cernikovo geltonuoja aiškiai regima svastika, nors jos kraštai ir buvo šiek tiek išretėję. Žiniasklaida vėl reagavo audringai. Apie tai rašė net laikraštis „Chicago Tribune“, pažymėdamas, kad maumedžių svastika neduoda naudos regionui, kuris ir taip garsėja rasistiniu smurtu.

Pareigūnai net pradėjo būgštauti, kad šis miškas taps neonacių traukos objektu. Tai paskatino Brandenburgo Žemės ūkio ministeriją imtis drastiškų priemonių. 2000 metais ministerijos atstovas spaudai Jensas Uwe Schade pranešė, jog ketinama iškirsti visus medžius toje vietovėje. Tačiau BVVG – federalinė įstaiga, atsakinga už nuosavybės teisių kontrolę - užkirto kelią šiam planui, nes iškilo ginčų dėl kai kurio nekilnojamojo turto nuosavybės teisių, ir miškų pareigūnams buvo leista nupjauti tik 25 medžius.

Tai buvo padaryta 2000 metų gruodžio 4-ąją. Darbininkams teko labai kruopščiai atrinkti pjaunamus medžius, kad svastika daugiau neišryškėtų. Jiems taip pat teko palikti vos kelių centimetrų dydžio kelmus, kad ir jų nesimatytų iš didelio aukščio.