Prieš 1943 metų liepos 5-osios dienos aušrą Rusijos danguje žaidė kariniai gaisai, bombarduojant drebėjo žemė. Pakilus saulei, saulėgrąžų ir kviečių laukais jau riedėjo vokiečių karinė technika. Virė didžiausias pasaulio istorijoje tankų mūšis.
Kursko mūšyje susirėmė beveik 3 tūkst. Vokietijos pajėgų tankų su beveik dvigubai didesniu skaičiumi sovietų karo mašinų.
Adolfas Hitleris puolimą, kurio kodinis pavadinimas buvo operacija Citadelė, laikinai atidėjo – laukė, kol atvyks naujieji „Panther“ tankai. Rusams tai išėjo į naudą: jie turėjo pakankamai laiko pasiruošti gynybai ir suburti savąją sunkiąją karinę techniką.
Knygos „The Second World War“ autorius Antony Beevoris Kursko mūšį apibūdina kaip „sunkų mačą“.
Vokiečiai tankų turėjo mažiau, tačiau jie buvo modernesni ir galingesni. Pirmose gretose buvo „Tiger“ ir didieji „Elefant“ tankai – jie ir turėjo priešo teritorijoje atlaisvinti kelią kitiems, prasiveržti.
Vienas vokiečių tankas per mažiau ne valandą sunaikino 22 sovietų tankus, rašo A. Beevoris. Tačiau rusai gynėsi su „savižudžių įniršiu“ – nebijojo pavojingai priartėti prie priešų karo mašinų ir po vikšrais mėtyti minų.
Praėjus aštuonioms dienoms vokiečiai išsikvėpė. Stalinas pradėjo kontrpuolimą, kuris per ateinančias šešias savaites A. Hitlerio pajėgas gėdingai sutriuškino.
A. Beevoris sako, jog Kursko mūšis tankams kaip pagrindinei karinei technikai buvo lūžio taškas. Pirmą kartą istorijoje Rusijos oro pajėgos „parodė, ką gali“. Oro pajėgų svarba kariniuose veiksmuose palaipsniui augo, o pakitusią situaciją aiškiausiai iliustravo 1944 metų įvykiai Normandijoje.
Sąjungininkų oro pajėgų stiprybė vertė Vokietijos tankus dienomis bailiai slėptis miškuose. Tankai, kaip ir kariniai laivai, staiga priešams iš dangaus tapo itin lengvu grobiu.
Naudojama 60 tūkst. tankų
Tačiau tankai, skirtingai nei kovos laivai, ir šiandien labai svarbūs daugumai kariuomenių. Tarptautinio strateginių tyrimų instituto duomenimis, šiuo metu pasaulyje kariniais tikslais aktyviai naudojama 60 tūkst. tankų.
Šaltojo karo metais tūkstančiai tankų buvo dislokuoti netoli Vakarų ir Rytų Vokietijos – kaip potenciali puolimo jėga mūšiams šiaurinėje Europos lygumoje.
„Be kalbų, tankai buvo vieni iš dažniausiai naudotų puolimo ir gynybos instrumentų“, - teigia Karališkojo jungtinių karinių operacijų instituto karo mokslų skyriaus vedėjas Michaelas Codneris.
Kai sovietai 1956 metais numalšino vengrų sukilimą, tai buvo padaryta į Budapeštą pasiuntus šimtus tankų.
1973 metų Jom Kipuro kare, kai Sirija ir Egiptas puolė Izraelio pajėgas, dalyvavo daugiau nei 3 tūkst. tankų.
JAV ir Jungtinės Karalystės pajėgos tankus panaudojo 1991 metais išvaduodamos Kuveitą ir 2003 metais žengdamos į Iraką. Mūšyje dėl Faludžos JAV jūrų pėstininkai agresiją gatvėse taip pat malšino šia karine technika.
Tačiau tankai turi rimtą trūkumą – jie naudingi tik kovojant tam tiktomis sąlygomis: dykumose, stepėse ar lygumose. Vietnamo džiunglėse ir Afganistano kalnuose žymiai daugiau naudos duoda sraigtasparniai.
Tankų svarba tiek simbolinė, tiek praktinė. Jų pritaikymo spektras gana platus.
1989 metais, pabūgę studentų protesto Tiananmenio aikštėje, Kinijos pareigūnai pasiuntė tankus. Saddamas Husseinas tankus naudojo „kaip karinio statuso simbolį“, tvirtina A. Beevoris. Kita vertus, be tankų neapsieina ir taikos palaikymo kariai, tramdantys karštakošius.
„Bosnijoje situacija pasikeitė tik įsikišus tankams. Serbai turėjo trauktis“, - konstatuoja A. Beevoris.
Po Šaltojo karo pabaigos NATO drastiškai sumažino tankų skaičių, teigia „Jane's Armoured Fighting Vehicles“ redaktorius Christopheris Fossas. Buvo metas, kai Vokietija turėjo 4 tūkst., o Prancūzija ir Jungtinė Karalystė – po daugiau nei tūkstantį tankų kiekviena. Dabar iš šių skaičių liko tik trečdalis ar net ketvirtadalis. Šiais metais Europą paliko ir paskutiniai JAV tankai.
Po Kursko mūšio praėjus lygiai 70 metų kyla klausimas, ar šiais laikais įmanomas tokio masto susirėmimas.
Neabejotinai, teigia specialistai. Šalys, praeityje dalyvavusios kariniuose konfliktuose, vis dar turi nemenkas tankų atsargas. Pavyzdžiui, Indijai priklauso 3 tūkst. 250, o Pakistanui – 2 tūkst. 400 tankų. Apžvelkime situaciją Artimuosiuose Rytuose – Egiptas turi 2 tūkst. 500, Sirija – 3 tūkst. tankų. O kur dar Izraelis, kuris tikrai nevengia pasinaudoti savo turimais tankais.
Dar daugiau peno pamąstymams: Kinija turi tikrai įspūdingas tankų atsargas – net 7 tūkst. 450. Rusijai priklauso 3 tūkst. 300. Šiaurės Korėjos keliama grėsmė ne vien hipotetinė – Kim Jong Uno (Kim Čen Uno) valdžioje net 3 tūkst. 500 tankų. Pietų Korėja turi 2 tūkst. 500.
Kalbant apie ateities karinius konfliktus, modernūs tankai tikriausiai turės labai mažai bendro su Rusijos T34 ar Vokietijos „tigrais“, kurie buvo surėmę vamzdžius Kurske. Karinės technologijos sparčiai juda į priekį – greitai turėsime nuotoliniu būdu valdomus tankus (bepiločių lėktuvų analogą ant žemės). Viskas įmanoma, mano M. Codneris.