Tačiau dabar paaiškėjo, kad raudonojo telefono linija tebuvo mitas, rašo telegraph.co.uk. Baltuosiuose rūmuose nebuvo telefono linijos su Kremliumi, tik telegrafas skaitmeniniams pranešimams perduoti, skelbia Smithsonian muziejus Vašingtone.
Būtent per Kubos raketų krizę (dar vadinamą Karibų krize) dvi galingos valstybės nusprendė, jog pernelyg pavojinga kliautis pranešimais, kurie kartais pasiekdavo adresatą tik po pusės dienos. Nuspręsta įrengti tiesioginės komunikacijos liniją, tačiau nuolatinės telefono linijos tais laikais dar nebuvo.
Kaip rašoma 1963 m. memorandume, abiejų valstybių vyriausybės susitarė, kad kritinės padėties atveju JAV ir TSRS vyriausybės privalo kuo greičiau įrengti techniškai įgyvendinamą tiesioginės komunikacijos ryšį tarp dviejų vyriausybių.
Tačiau vietoje telefono buvo siunčiami pranešimai per transatlantinį kabelį iš Vašingtono per Kopenhagą, Stokholmą, Helsinkį į Maskvą.
Pirmasis prietaisu pasinaudojo prezidentas Lyndonas Johnsonas – jis komunikavo su Sovietų Sąjunga per Izraelio Šešių dienų karą. Kaip skelbia Smithsonian muziejus, nuo tų laikų karštąją liniją 1971 m. atnaujino palydoviniu ryšiu, devintą dešimtmetį – greitaeigiu faksimiliniu ryšiu, o 2008 m. – optiniu elektroninio ryšio kabeliu.
Na o raudonasis telefonas buvo Holivudo fantazija.