Praėjus beveik 50 metų nuo dienos, kai velionis JAV prezidentas Johnas Kennedy pareiškė "Ich bin ein Berliner" ("Aš esu berlynietis"), ir 26 metams po to, kai kitas Amerikos lyderis Ronaldas Reaganas sušuko "Nugriaukit šią sieną!", B.Obama pristatys planą trečdaliu sumažinti nuo Šaltojo karo laikų likusius branduolinius arsenalus.
Pasisakydamas aikštėje prie Brandenburgo vartų, prezidentas ketina pasiūlyti, kad JAV ir Rusija pasiliktų tik po maždaug tūkstantį strateginių branduolinių kovinių galvučių, taip pat sumažinti savo taktinius branduolinius arsenalus Europoje.
"Sieksime derėtis dėl šio sumažinimo su Rusija, kad toliau būtų judama nuo Šaltojo karo branduolinių pozicijų", - nurodė vienas aukšto rango Amerikos pareigūnas.
Kol kas neaišku, ar Rusijos prezidentas Vladimiras Putinas, kurio derybos su B.Obama Šiaurės Airijoje surengto Didžiojo aštuoneto (G-8) viršūnių susitikimo kuluaruose pirmadienį vyko šaltoje atmosferoje, sutiks su tokiu esminiu ginkluotės mažinimu.
Rusija anksčiau reikalavo, kad JAV atliktų naujų pakeitimų savo planuose dėl priešraketinės gynybos sistemos Europoje, laikydama tokį žingsnį sąlyga bet kokioms tolesnėms deryboms dėl branduolinių arsenalų.
B.Obama taip pat pažadės dalyvauti ateinančiais metais Hagoje vyksiančiame viršūnių susitikime dėl branduolinio saugumo ir surengti panašią konferenciją paskutiniais savo kadencijos metais - 2016-aisiais.
Jis atidarė pirmąjį tokį viršūnių susitikimą Vašingtone 2010 metais, siekiant užtikrinti, kad nepakankamai saugomi branduoliniai užtaisai ir radioaktyvios medžiagos nepatektų į teroristų rankas. Kita konferencija po dvejų metų įvyko Seule.
Trečiadienį anonsuotas pareiškimas turi užtikrinti, kad pastangos prieš branduolinį platinimą liktų B.Obamos užsienio politikos palikimu - po to, kai per jo pirmąją kadenciją buvo atnaujinta Strateginės ginkluotės mažinimo sutartis (START) su Rusija.
Vokietijoje tebelaikoma apie 20 JAV branduolinių kovinių galvučių, tačiau 1989 metais, kai griuvo Berlyno siena, tokių užtaisų šioje šalyje buvo apie 200.
B.Obama tebėra populiarus Vokietijoje: šią savaitę savaitraščio "Die Zeit" užsakymu atlikta apklausa parodė, kad 60 proc. vokiečių patenkinti jo lyderyste.
Be to, 42 proc. nurodė, jog B.Obamai geriau sekėsi negu kanclerei Angelai Merkel, populiariausiai pokario Vokietijos lyderei, kuri per ateinantį rugsėjį vyksiančius rinkimu kovos dėl savo trečiosios kadencijos. 34 proc. respondentų laikėsi nuomonės, kad kanclerė nuveikė daugiau nei Amerikos vadovas.
Tačiau B.Obamai nebus lengva pateisinti lūkesčius, iškeltus dar 2008 metais, kai jis, tuomet dar būdamas kandidatu į prezidentus, pasakė kalbą 200 tūkst. berlyniečių ir tapo politine žvaigžde Europoje.
Nuo to raginimo JAV ir Europai kartu "perkurti pasaulį", kovojant su terorizmu, pasauliniu klimato šiltėjimu, smurtu Artimuosiuose Rytuose ir skurdu, B.Obama įsitikino, jog troškimas išsaugoti esamą padėtį namuose ir užsienyje pajėgus sužlugdyti užmojus imtis pokyčių.
Jo kalba nuskambės praėjus beveik 50 metų nuo dienos, kai garsusis J.Kennedy kreipimasis "Ich bin ein Berliner" nuskambėjo kitoje šio miesto vietoje, praėjus dvejiems metams po Berlyno sienos pastatymo.
Patys Brandenburgo vartai buvo vieta, kur įvyko kitas įsimintinas epizodas Šaltojo karo istorijoje, kai R.Reaganas 1987 metais paragino tuometį Sovietų Sąjungos lyderį Michailą Gorbačiovą "nugriauti tą sieną".
Nerami Vokietijos istorija taip pat tapo tema, su kuria buvo supažindinta JAV pirmoji ponia Michelle Obama - ji kartu su abiem savo dukromis aplankė Holokausto memorialą ir vieną išlikusį Berlyno sienos fragmentą.