Politiko nuomone, opozicines Ukrainos partijas vienija europietiško šalies plėtros vektoriaus vizija ir, nepaisant skirtingų ideologijų, jos supranta, kad veikti po vieną sunku. V. Klyčko mano, kad jo partijos sėkmės priežastis paprasta – žmonėms pabodo senos politinės jėgos, jie ieško alternatyvų.

Jis mano, kad turint omenyje gerus santykius dar nuo tarybinių laikų, Lietuva bus patikima Ukrainos partnerė.

- Laba diena, – lietuviškai pasisveikina su DELFI korespondentu politikas. – Kelerius metus vaikystėje gyvenau Panevėžyje. Tėvas buvo kariškis, todėl šeimai teko pagyventi ir šiame mieste, jame buvo didelė karinė bazė.

- Laba diena. Vienas iš jūsų posakių – politikoje kiekviena diena kaip kova. Kas šiuo metu vyksta Ukrainos politikoje? Opozicijos atstovai dažnai mano, kad esminė problema – dabartinės valdžia. Ar tai vienintelė Ukrainos problema?

- Problema ne tik valdančioji partija. Problemų Ukrainoje nestinga, o didžiausia ta, kad nuolat atsiduriame depresijoje – ukrainiečiai nemato perspektyvų ir šviesos tunelio gale. Pateiksiu duomenų: 70 proc. Ukrainos jaunimo svajoja išvažiuoti gyventi ir dirbti į užsienį, apie 7 mln. darbingo amžiaus ukrainiečių jau dirba užsienyje. Neturime viduriniosios klasės, yra oligarchija, o didžioji dalis žmonių tiesiog egzistuoja.

Kodėl kalta valdžia? Bėda ta, jog sudarytos optimalios sąlygos tam, kad šie žmonės – oligarchai tik didintų savo turtus. Šiuo metu mūsų šalis yra absoliuti prezidentinė respublika, nes šalies vadovo rankose sukoncentruota visa valdžia. Deklaruojami teisingi dalykai – integracija į Europą, (teigiama), kad Ukraina turi tapti šiuolaikine valstybe. Tačiau tarp deklaracijų ir realių žingsnių – didžiulė praraja.

Valdžios kova su korupcija primena bičių kovą su medumi. Girdime skambius pareiškimus, tačiau niekas nevyksta. Negana to, korupcija klesti, valdininkai gauna po kelis tūkstančius dolerių atlyginimo ir nebijo važinėti „Bentley“ ir „RollRoy’s“ automobiliais, statytis vilas. Iš tiesų niekas jų neklausia, iš kur jie turi tiek pinigų. Net teisėjai ir prokurorai, gaudami nedidelius atlyginimus, nebijo nešioti kelias dešimtis tūkstančių dolerių kainuojančius laikrodžius. O žmonės vos pragyvena, ši tendencija labai liūdna.

- Kitaip tariant, korupcija akivaizdi, niekas nieko nesigėdija, taip?

Vitalijus Klyčko
- Manęs dažnai klausia, kam jums to (politikos – DELFI) reikia? Aš 20 metų gyvenau Europoje, žinau europietiško gyvenimo standartus, žinau, kaip galima gyventi ir klausiu savęs – kodėl elementarūs dalykai, kurie veikia Europoje, pas mus neveikia. Todėl, kad yra žmonių, kurie tuo nesuinteresuoti, jie suinteresuoti, kad situacija nesikeistų, tai sudaro jiems galimybę padidinti savo turtus. Jiems politika – griežtai verslas, taip niekas nesikeitė ir nesikeis.

Šiais laikais kalbame – valdžia tuo suinteresuota, nes suaugo su stambiu verslu, ji ir yra didelis verslas. Jai nerūpi integracija į Europą. žinoma, jai patinka europietiški gyvenimo standartai, vaikai gyvena ir mokosi užsienyje, turi nekilnojamojo turto, jei netyčia baigtųsi atsargos. Ukraina jau primena laivą, kuriame yra skylė, o pro tą skylę bėga vis daugiau vandens.

- Apklausos rodo, kad didelė gyventojų dalis palaiko valdančiąją partiją...

- Nepaisant didžiulių išteklių ir nuolatinio smegenų plovimo per žiniasklaidą, Regionų partijos palaikymas mažėja. Matome, koks buvo prezidento palaikymas prieš trejus metus, prieš metus ir dabar. Akivaizdi stagnacija. Suprantame, koks spaudimas daromas teismams, kad prokuratūra, saugumo tarnyba, mokesčių inspekcija virto baudžiamosiomis įstaigomis. Be to, akivaizdus ir spaudimas oponentų verslui, Ukrainoje yra politinių kalinių – apie Juliją Tymošenko kalba visas pasaulis. Todėl susitikti ir kalbėti, kad taip negerai, tas pats, lyg atsisėsti priešais vilką skaityti jam paskaitą apie vegetarizmą.

- Ar, jūsų nuomone, Ukraina pasirengusi įvykdyti sąlygas, būtinas norint pasirašyti asociacijos sutartį su ES? Ar iš Ukrainos valdžios pusės girdime deklaracijas, ar tai realūs ketinimai?

- Tai deklaracijos.

- T. y. manote, kad lapkritį sutarties nepasirašys?

- Labai to noriu ir padarysiu viską, ko reikia (ir dėl ko įtikinėju visuose susitikimuose su Europos šalių atstovais), nes susitarimas turi būti pasirašytas, jei strategiškai vertinsime situaciją. Aš įsitikinęs – pasirašius sutartį, Ukraina prisiimtų įsipareigojimų, kuriuos papunkčiui vykdytų. Jai teks tai padaryti. Mūsų vakariečiai partneriai imasi atsakomybės stebėti šių punktų įgyvendinimą iš išorės, o opozicija – Ukrainoje.

- Ne kartą išsakėte savo nuomonę apie Rusijos, Baltarusijos ir Kazachstano muitų sąjungą (MS) ir Europos Sąjungą (ES). Kaip paaiškintumėte tai, kad Ukrainoje yra optimistiškai į tai žvelgiančių žmonių?

- Muitų sąjunga – politinis susivienijimas. <...> Labai paprasta tai paaiškinti. Tai nereiškia, kad atstumiame Rusiją, mus sieja istorija, daug bendro istorijoje, kultūroje, tradicijose, ekonominiuose ryšiuose. Jokiu būdu nenutrauksime šių ryšių, stiprinsime juos. Tačiau kalbame apie plėtros vektorių. Palyginkime MS ir ES rodiklius – gyventojų pajamas, medicinos aptarnavimo lygį, išsilavinimą ir t. t. Ar kyla klausimų? Nekyla. Galima labai užlenkinėti pirštus, klausimų savaime neliks.

Norime gyventi civilizuotoje, demokratinėje valstybėje, kurioje kiekvienas ukrainietis galėtų jaustis saugiai, būti užtikrintas dėl rytojaus, turėti darbą, gauti padorų atlyginimą, pensiją. Taip pat – matyti pavyzdį šalių, kurios pasirinko europietiško vystymosi vektorių ir, nepaisant pirmo, skausmingo periodo, šiuo metu džiaugiasi gerais rezultatais.

- Ar dalyvausite prezidentinėje kampanijoje 2015 m.?

- Iki 2015 m. dar labai daug laiko, šiandien atsakinėti į šį klausimą būtų tiesiog spekuliacija. Jei bus toks sprendimas, jei pakaks žmonų paramos... Viskas priklauso nuo žmonių paramos, jei jos bus – bus galima imtis atsakomybės, bet tik esant reformų programai. Prezidentą renka ne pagal ūgį ar grožį, pagrindinė savybė – gebėjimas spręsti visuomenės problemas.