Kai kurios nusikaltėlių grupuotės uždirba tiek pat, kiek 500 pačių galingiausių Amerikos bendrovių kartu sudėjus, ir drąsiai gali su jomis varžytis verslo rafinuotumo klausimais. Skirtumas tik vienas – kartais protu nesuvokiamas žiaurumas ir bauginimo taktika, ant pastarųjų pamatų dažniausiai ir laikosi tokios blogio imperijos.
Pristatome jums 10 pačių pavojingiausių nusikaltėlių grupuočių visame pasaulyje. Dešimtukas sudarytas remiantis tokiais rodikliais kaip jų dydis, tarptautinis mastas, įtaka gimtojoje šalyje ir žiaurumo lygmuo.
„Mungiki“ nusikaltėlių grupuotei gali priklausyti net 100 tūkst. didžiausios Kenijos etninės grupės – kikujų – narių. Ši grupuotė įvardijama ir kaip nusikaltėlių sindikatas, ir kaip teroristinė organizacija. Jie be gailesčio kerta galvas visiems, kurie išdrįsta stoti jiems skersai kelio. Be to, nusikaltėliai garsėja ir itin žiauria moterų genitalijų žalojimo praktika.
„Mungiki“ susikūrė kaip paprasčiausia žiauri etninė grupuotė, kurių gausu praktiškai kiekvienoje Afrikos valstybėje. Tačiau per pastaruosius kelerius metus „Mungiki“ nariams pavyko įgyti nemenkos politinės ir ekonominės galios – prie to prisidėjo augantis grupuotės narių skaičius ir kraujo praliejimo taktika. Per paskutinius Kenijos rinkimus „Mungiki“ savo tikslų siekė grasinimais – prie rinkimų apygardų sostinėje Nairobyje nuo balsavimo rinkėjus baidė kelios nukirstos žmonių galvos. Kai rinkimus laimėjo kikujų etninei grupei priklausantis kandidatas Mwai Kibaki (nors jo pergale tarptautinė bendruomenė ir abejoja), „Mungiki“ nariai pradėjo be gailesčio žudyti jiems nepalankių etninių grupių moteris ir vaikus. Nors „Mungiki“ įtaka už Kenijos ribų labai nedidelė, grupuotės žiaurumas pelnė jai vietą pavojingiausių nusikaltėlių organizacijų dešimtuke.
„Primeiro Comando da capital“ (PCC) – San Paule, Brazilijoje, veikianti grupuotė. Jie griežtai kontroliuoja vietos įkalinimo įstaigų sistemą, taip pat Brazilijos lūšnynų rajonus, kur viešpatauja skurdas, smurtas ir negalioja jokie žmogiški įstatymai.
Manoma, jog grupuotę sudaro apie 6 tūkst. mokesčius mokančių narių ir dar 140 tūkst. kalinių. Nors gauja susikūrė pačioje San Paulo kalėjimo sistemoje (manoma, jog grupuotės pradžia buvo kalėjimo futbolo komanda), dabar PCC vadovauja prekybai narkotikais ir yra lyginama su tokiomis patyrusiomis nusikaltėlių organizacijomis kaip Kolumbijos FARC ar „Rios Red Command“.
PCC labiausiai išgarsėjo tuo, jog tiesiogine to žodžio prasme 2006 metų pavasarį sustabdė San Paulo gyvenimą – grupuotės nariai keturias dienas iš eilės puolė bankus, autobusus, visuomeninius pastatus ir kalėjimus. Chaosui pasibaigus, sukaičiuota 150 aukų.
„United Bamboo“ – Taivane veikianti nusikaltėlių organizacija, kurią sudaro apie 10 tūkst. etninių kinų ir jų parankinių. „United bamboo“ savo veiklą pradėjo kaip smogikų būrys, žudymo mašina, remta paties Pekino komunistų atėjimo į valdžią Kinijoje metu. Smogikai disidentus tildė itin žiauriais metodais, tačiau dabar nusikaltėliai daugiau verčiasi prekyba žmonėmis, turto prievartavimu, neteisėta prostitucija ir azartiniais žaidimais, narkotikų kontrabanda. Nors nusikaltėlių oficiali būstinė veikia Taivane, jie gana įtakingi ir už jo ribų, „United Bamboo“ žinomi net Kalifornijoje.
Nors „Pragaro angelai“ prisistato kaip grupė įstatymų paisančių motociklų entuziastų, iš tikrųjų jie yra bene geriausiai žinomas ir gerbiamas nusikaltėlių sindikatas visoje Amerikoje ir Kanadoje. Organizacijos buveinė yra Šiaurės Amerika, tačiau „Pragaro angelai“ turi savo atstovybių net 27 valstybėse. Ši organizacija susijusi su narkotikų kontrabanda, narkotinių medžiagų platinimu vietos rinkoje, plėšikavimais, prostitucija ir turto prievartavimu. Jie Amerikoje taip pat kontroliuoja net kelis teisėtus verslus, daugiausia susijusius su naktinio gyvenimo pramogomis.
„Pragaro angelai“ bene geriausiai žinomi dėl savo simbolikos, logotipo, vaizduojančio sparną su kaukole, ir meilės „Harley Davidson“ motociklams. „Pragaro angelai“ teisėsaugos pareigūnų klasifikuojami kaip viena iš galingiausių ir įtakingiausių motociklininkų gaujų.
Nors jakuzda ir įvardijama kaip turbūt įtakingiausia organizuoto nusikalstamumo grupuotė Japonijoje, jos veiklos metodai, lyginant su kitais nusikaltėliais, yra gana švelnūs ir inteligentiški, nepaisant to, jog ir grasinimai bei žudynės jiems taip pat nesvetimos. Didžiausia ir stipriausia jakudzos atšaka „Yamaguchi-gumi“, kuriai priklauso 39 tūkst. narių (maždaug 50 proc. visų Japonijos gangsterių).
Jakudzą itin artimi ryšiai sieja su aukšto rango politikais, ji netiesiogiai persismelkusi praktiškai į visas Japonijos kasdieninio gyvenimo sferas.
Dažniausiai jie turi savo oficialias būstines, dalija vizitines korteles, važinėja itin prabangiais automobiliais, turi išskirtines priklausomybę šeimai liudijančias tatuiruotes ir kartais stokoja pirštų. Nukirstas pirštas – bausmė prasikaltusiam jakudzos nariui, simbolizuojanti jo atgailą už padarytą klaidą. Norėdami išvengti nemalonumų, verslininkai stengiasi neturėti reikalų su tatuiruočių neslepiančiais asmenimis.
Nors jakudza siejama su įvairia nelegalia veika, jie taip pat užsiima ir humanitarine veikla, stengiasi išvengti civilių aukų, tad ir veikti Japonijoje jie gali gana atvirai.
„Mara Salvatrucha“ – labai pavojinga Jungtinėse Valstijose ir Centrinėje Amerikoje veikianti grupuotė. Susiformavo ji pietų Kalifornijoje iš nedidelės grupės emigrantų, atvykusių iš Salvadoro iš karto po šalyje XX amžiaus 9-ąjame dešimtmetyje prasidėjusio žiauraus pilietinio karo.
Nuo to laiko MS-13 išaugo į galingą tarptautinę organizaciją, veikiančią Centrinėje Amerikoje, Meksikoje ir JAV. Pareigūnai įsitikinę, jog šis nusikaltėlių sindikatas neturi centralizuotos valdžios.
Iš pradžių juos kaip fizinę jėgą samdė Meksikos narkotikų karteliai, tačiau tai buvo gana seniai. Dabar pati MS-13 kelia ne menkesnę grėsmę. Šios nusikaltėlių organizacijos nariai iš kitų išsiskiria tatuiruotėmis ir tvirtu ryžtu savų tikslų siekti naudojant brutalią jėgą. 2011 metų ataskaitoje FTB MS-13 skyrė atskirą skyrių, kuriame labai aiškiai įvardija, ką organizacija šiuo metu veikia Jungtinėse Valstijose. FTB turi įkūrusi ir specialią darbo grupę, skirtą minėtajam sindikatui.
Kamora – itin įtakinga ir žiauri Italijos mafijos frakcija. Nors kamora ir neturi centralizuotos valdžios, šis faktas ją pavertė tik dar agresyvesne ir pavojingesne. Manoma, jog kamora – maždaug 111 atskirų mafijos klanų susivienijimas, kuriam iš viso galbūt priklauso 6 tūkst. 700 narių.
Italijos mafijos specialistas ir tiriamosios žurnalistikos profesionalas Roberto Saviano mano, jog kamora iš tikrųjų yra pati įtakingiausia Italijos mafijos šaka. Tokia išvada daroma remiantis narių skaičiumi, įtakos lygmeniu, ekonomine galia ir žiaurumu, naudojama siekiant savų tikslų. Organizacija užsiima ne tik nusikalstama veikla, ji kontroliuoja ir nemažai legalių verslų visoje Italijoje.
Nors kamora verčiasi visomis įmanomomis nusikalstamos veiklos formomis, vietiniams jie geriausiai žinoma dėl turto prievartavimo. Nesutikę mokėti dažniausiai baudžiami padegimu ar net žmogžudyste. Mokėjimas įpiršti kyšius ir įtaka vietos politikams užtikrina, kad kamoros įtaka regione bent jau artimiausiu metu tikrai nesumenks.
„Solntsveskaja Bratva“ įvardijama kaip didžiausia ir galingiausia gana laisvai organizuoto sindikato, dar žinomo kaip Rusijos mafija, dalis. Informacijos apie „Solntsevskaya Bratva“ trūksta. Žinoma tik tiek, jog jos lyderis ir įkūrėjas – Sergejus „Michas“ Michailovas – save pristato kaip verslininką, o ne mafijozą. Manoma, jog ši grupuotė kontroliuoja šimtus nelegalių verslų ne tik Rusijoje, bet ir už jos ribų. Tačiau, nors verčiasi ir teisėta veikla, „Solntsevskaya Bratva“ tikrai nesibodi griebtis ginklų, iš verslo eliminuodama konkurentus ar nepaklusnius partnerius.
„Solntsevskaya Bratva“ susijusi praktiškai su visais Rusijos pogrindinio pasaulio aspektais. Organizacijai nesvetima tradicinei mafijai priskiriama veikla – prostitucija, turto prievartavimas, papirkinėjimai ir šantažas, asmens dokumentų ir mokėjimų kortelių klastojimas, prekyba žmonėmis, pinigų plovimas ir netgi kibernetinės atakos.
„Solntsevskaya Bratva“ galia bei įtaka siekia žymiai toliau už Rusijos ribų. Apie gaują girdėjusi net ir Amerika (geriausiai su jos veikla susipažinęs San Franciskas, Čikaga, Majamis ir net Niujorkas).
Kadaise buvęs galingiausiu narkotikų karteliu Meksikoje, „Sinaloa“ kartelis šiuo metu dėl įtakos šalies narkotikų pramonėje priverstas kovoti su „Los Zetas“ karteliu. „Sinaloa“ vadovauja liūdnai pagarsėjęs Joaquinas „El Chapo“ Guzmanas – milijardierius, pripažįstamas turtingiausiu ir galingiausiu narkotikų kontrabandininku visame pasaulyje.
„El Chapo“ (ispanų kalboje šis žodis reiškia neūžauga) yra toks įtakingas, jog nuo 2009 metais žurnalas „Forbes“ jį įtraukia į pasaulio galingiausių asmenų sąrašą. Jungtinių Valstijų kovos su narkotikais pareigūnai jį pripažino narkotikų pasaulio krikštatėviu.
Kai kurie specialistai „Sinaloa“ kartelį laiko pačiu galingiausiu Meksikoje, tačiau kiti šį titulą priskiria „Los Zetas“. Oficialių skaičių gauti praktiškai neįmanoma, tad žinomas tik vienas faktas – „Sinaloa“ yra vienas iš pačių rimčiausių žaidėjų narkotikų versle visame pasaulyje ir aršus „Los Zetas“ konkurentas.
Beveik 10 metų Meksiką kankinantis aršus narkotikų kartelių karas dėl įtakos jau pasiglemžė 50 tūkst. gyvybių. Nuo tada, kai 2006 metais Meksikos prezidentas Felipe Calderonas oficialiai paskelbė karą šalies narkotikų karteliams, dauguma puikių šalies miestų virto tikru mūšio dėl kontrolės lauku.
„Los Zetas“ ir Sinaloa“ kartelių karas – pagrindinė priežastis, kodėl nuo 2006 metų šalyje nužudoma tiek žmonių. „Los Zetas“ susikūrė, kai iš Meksikos elitinio specialiųjų pajėgų būrio pasitraukę pareigūnai nusprendė pasukti į itin pelningą narkotikų kontrabandos verslą. Juos kaip fizinę jėgą pradėjo samdyti „Gulf“ kartelis.
Galiausiai „Gulf“ kartelio samdiniai suvokė, jog neblogai pasipelnyti galėtų ir savarankiškai, tad atsiskyrė ir pradėjo „Los Zetas“ veiklą. Kariuomenėje žudyti išmokę smogikai įkūrė narkotikų kartelį, kurio brutalūs veiklos metodai nusikaltėlių žiaurumui suteikė naują prasmę. Jie be jokių skrupulų žudo visus, kurie jiems stoja skersai kelio – pradedant kitų kartelių nariais, įtariamais informatoriais, policininkais, politikais ir žurnalistais, bei baigiant nekaltais gyventojais. Dabar jie laikomi pačiais galingiausiais, pavojingiausiais ir turtingiausiais nusikaltėliais ne tik Meksikoje, bet ir, greičiausiai, visame pasaulyje. Šio kartelio įtaka tokia didelė, jog, kai 2012 metų spalį buvo nušautas „Los Zetas“ lyderis Heriberto Lazcano, nusikaltėliai atsiėmė jo kūną iš pareigūnų. Meksikos policija pasirodė bejėgė.
