Užsienio reikalų ministerijos ataskaitoje apie 1942 metais vykusį vizitą į Maskvą pareigūnas prisimena radęs abu vyrus besimėgaujančius „įvairiausiu maistu... ir nesuskaičiuojamais buteliais“. Abiejų nuotaika buvo pakili, nors W. Churchillis apie pirmą nakties „skundėsi nestipriu galvos skausmu“.

„Du didieji vyrai iš tiesų užmezgė kontaktą ir sutarė“, - rašoma ataskaitoje.

Nuolatinis užsienio reikalų ministro pavaduotojas seras Alexanderis Cadoganas rašo: „Sudarytos sąlygos, kuriose apsikeitimas informacija tarp jų abiejų reikš dvigubai daugiau nei anksčiau“.

Šios kelionės metu vykęs pirmasis susitikimas su J. Stalinu sužavėjo Didžiosios Britanijos ministrą pirmininką, o štai per antrąjį susitikimą Rusijos lyderis kalbėjo apie reikalus „kaip tik įmanoma nemaloniau ir atvangiau“.

Seras A. Cadoganas rašo: „Lygiai tas pats metodas, kaip ir pernai gruodį, kai per pirmąjį susitikimą viskas ėjosi tarsi per sviestą, o per antrąjį viskas buvo blogai. Labai neįprastas metodas, nesuprantu jo esmės“.

Jis tęsia toliau: „Tai metė šešėlį ant asmens, kurio neišsklaidė net kitą vakarą surengtas banketas. Negalima įsivaizduoti nieko baisesnio už banketą Kremliuje, nors jį teko iškęsti. Deja, Winstonas nepakentė to“.

Persilaužimas dviejų lyderių santykiuose įvyko kitą vakarą per derybas su vienu J. Stalinu, kaip to pageidavo W. Churchillis, kuris, kaip rašoma ataskaitoje, „buvo pasiryžęs dėti paskutines pastangas“.

Judviejų susitikimas prasidėjo septintą vakaro. Buvo valanda po vidurnakčio, kai seras A. Cadoganas buvo „pakviestas tuojau pat ateiti į Stalino apartamentus Kremliuje“.

Jis rašo: „Ten aš radau Winstoną, Staliną ir prie jų prisijungusį Molotovą, sėdinčius prie tarp jų esančio gausiai nukrauto stalo įvairiausiu maistu, kurį vainikavo paršelis, bei nesuskaičiuojamais buteliais. Tai, ką Stalinas privertė mane išgerti, buvo pakankamai žiauru: Winstonas, kuris tuo metu skundėsi nestipriu galvos skausmu, regis, išmintingai apsiribojo palyginti nepavojingu kaukazietišku raudonuoju vynu“.

Viačeslavas Molotovas buvo Rusijos užsienio reikalų ministras.

Stalino vaišingumas garsėjo milžiniškais alkoholio kiekiais, nes jam patiko derėtis su mėgstančiais išgerti.

Ataskaitoje rašoma: „Žinoma, Winstonas buvo sužavėtas ir manau, kad tas jausmas buvo abipusis. Labai sunku susikalbėti padedant vertėjams, bet, pavyzdžiui, kartą Stalinas į Winstono formuluotę atsakė: „Nesutinku su tuo, bet man patinka esmė“.

„Baigėme netrukus po trijų, man vos pakako laiko grįžti į viešbutį, susidėti daiktus ir 4 valandą 15 minučių išvykti į oro uostą“, - pridūrė seras A. Cadoganas.

Ši ataskaita yra viena iš beveik šešių šimtų Didžiosios Britanijos vyriausybės bylų, daugiausiai susijusių su žvalgyba ir datuojamų Antruoju pasauliniu karu bei ankstyvaisiais Šaltojo karo metais. Šias bylas neseniai paskelbė Nacionalinis archyvas.