Berlyno dienraštis BILD provokuoja teigdamas, kad priešingai nei itin atsargūs Vakarai, Izraelis daro tikrą šou demonstruodamas jėgą prieš Basharo al-Assado iškrypusį režimą. Visas pasaulis iki šiol tik pasyviai stebėjo, kaip žudomi nekalti sirai. Nuo pilietinio karo pradžios JTO skaičiuoja jau apie 70 tūkst. aukų. Maža Izraelio valstybė brėžia aiškią raudoną liniją, kuri Damaskui turi parodyti, kur yra ribos. Po Damasko bombardavimo Vakarai atrodo dar prasčiau. Jau daugiau nei du metai, kai Vakarų politikai laikosi pozicijos, kad intervencija į Siriją yra perdėm rizikinga, nes Sirijos oro pajėgos yra per daug galingos. Izraelis dabar aiškiai parodė, kad tai netiesa. Izraelio lėktuvai įskrido į Sirijos oro erdvę bent tris kartus ir grįžo namo sveiki. Bet kas, kas nori pastatyti priešą į vietą, turėtų užsirašyti į mokymus pas Izraelio ministrą pirmininką Benjaminą Netanyahu.
Konservatyvių pažiūrų Madrido dienraštis ABC nepritaria ir mano, kad Izraelio oro ataka prieš Siriją padės B.al-Assadui labiau nei sukilėliams. Dabar tokia intervencija nesustabdys kraujo praliejimo. Kai kurie matys šią ataką kaip Izraelio bandymą apsiginti, kadangi žydai bandė užsitikrinti, kad „Hezbollah“ nebus perduota sunkioji B.al-Assado režimo artilerija. Tuo pačiu metu šis bombardavimas sukūrė didžiules problemas Vakarams imtis intervencijos ir taip padėti sukilėliams. Taigi tai sustiprino diktatoriaus pozicijas. Dabar jį dar aistringiau palaiko rėmėjai, nes priešas yra aiškus – Izraelis. Režimo aiškinimas, kad sukilėlius palaiko Izraelis, anksčiau atrodė iš piršto laužtas, tačiau dabar milijonų arabų akyse, net ir tų, kurie yra pakankamai nuosaikūs, ši ataka pasės abejonę ir dar labiau nuteiks prieš sukilėlius.
Neveiksni Vyriausybė Damaske
Britų verslo savaitraštis ECONOMIST komentuoja, kad Sirijos pilietinis karas tęsiasi jau taip ilgai, kad jo žiaurumai jau nebestebina. Masinė kapavietė šen, ilgos eilės prie duonos ten, ligoninė be vaistų dar kažkur... Tačiau paskutiniųjų dienų įvykiai buvo kitokie. Pirmiausia atėjo žinia apie dvejas žudynes šalies šiaurės vakaruose. Tada Izraelio oro pajėgos atakavo ginklų vystymo centrą netoli Damasko. Tačiau pirmoji istorija apie žudynes gali būti svarbesnė tolesnei įvykių eigai nei bombardavimas. Šiose šiaurės vakarų vietose daugiausia gyvena maža alavitų sekta, iš kurios kilęs ir pats B.al-Assadas. Pranešta, kad per kelias dienas buvo nužudyta daugiau nei šimtas sunitų. Tai paskatino šią grupę bėgti iš regiono. Dabar didėja tikimybė, kad alavitams ateityje bus keršijama.
Šie žudymai galimai rodo, kad B.al-Assadas stengiasi apsaugoti alavitų gyvenamą vietovę bei apginti savo šeimą ir gentainius. Išorės jėgoms, kurios neapsisprendžia, ką daryti, šie žudymai tik dar kartą patvirtina, kad būtina intervencija. O Izraelio bombardavimas suponuoja, kad Vyriausybė Damaske jau nebeveiksni. Tai – ne pirmos Izraelio atakos prieš Siriją, bet jos tikrai buvo didesnės ir tęsėsi ilgiau nei sausį. B.al-Assado režimas bandė panaudoti jas propagandai aiškindamas, kad tai – teroro aktas iš susivienijusio Izraelio ir sukilėlių pusės. Bet nei Egiptas, nei Arabų lyga netiki, kad Izraelis remia sukilėlius. Izraelio veiksmai parodo, kas liko iš Sirijos. Sirijos Vyriausybė nebegali apsiginti ir yra neveiksminga, bet susiskaldžiusi opozicija dar vis nesugeba perimti valdžios. Tad žudynės tęsis.
JAV užsienio politikos žurnalas FOREIGN POLICY stebisi, kad jei iš tiesų oro atakas inicijavo Izraelis, tada Sirijos opozicija papuola į itin keblią situaciją. Režimas sieks pasinaudoti situacija rodydamas, kad egzistuoja sąsaja tarp sukilėlių ir sionistų. Nesvarbu, kad du metus Sirijos televizija bandė parodyti, kad opozicija – tai tik šūsnis mažų teroristinių grupelių. Žinoma, propaganda gali būti abipusė. Sukilėliai gali bandyti įtikinti, kad Izraelio antpuolis tik dar kartą įrodo, kad B.al-Assado armija yra skirta ne Sirijos gynimui, bet paprastų žmonių naikinimui. Oro antpuolis taip pat perkraus debatus Vašingtone. Intervencijos šalininkai klaus: jei Sirijos oro gynyba yra tokia stipri, kaip sakė JAV politikai, tai kaip Izraelis sugebėjo ją taip greit palaužti? Žinoma, neskraidymo zona yra daug sudėtingesnė ir rizikingesnė nei vienkartinis reidas, bet tas skirtumas dabar jau nėra akivaizdus. Čia taip pat slypi žinia ir Iranui, kurio branduolinę programą Izraelis yra prisiekęs sunaikinti. Jei iraniečiai peržengs ministro pirmininko B.Netanyahu „raudonąją liniją“, Izraelis nedvejos. Nors nėra taip lengva pašalinti gerai apsaugotą Irano branduolinę struktūrą lyginant su kelių sandėlių apšaudymu netoli Damasko. JAV valdžia abejoja, kad izraeliečiai sugebėtų ilgesniam laikui sustabdyti Irano programą. Bet pamoka Teheranui (ir kartu Vašingtonui) yra aiški: Izraelis ginsis, kai jam grės pavojus.
Vakarai trypčioja vietoje
Kairiųjų pažiūrų Briuselio dienraštis DE MORGEN rašo, kad Izraelio ataka prieš Siriją tikrai nepadės Europai apsispręsti. Žinoma, kad šios atakos yra susijusios su Izraelio saugumu. Pirminis Izraelio rūpestis – tai karinio transporto maršrutai tarp Irano ir Libano „Hezbollah“ judėjimo, kurie kerta Sirijos teritoriją. Izraelio veiksmai visiškai nėra susiję su atsaku B.al-Assadui už jo kraugeriškas žudynes. Tai yra visiškas solo, kurį Izraelis šoka vienas ir tik dėl savęs. Tai taip pat nieko nekeičia ir ES moralinė dilema išlieka tokia pati, kaip ir prieš tai. Apie derybas su B.al-Assadu jau net nebėra kalbos, tačiau per daug žmonių nužudyta, kad būtų leista diktatoriui išlikti valdžioje. Problema, kad šiuo metu yra per daug pavojinga apginkluoti opoziciją, nes tai įduotų ginklus į ekstremistinių grupuočių rankas. Europa vis dar žvalgosi ir trypčioja vietoje nesugalvodama, kaip gi čia sustabdyti šį nesiliaujantį kraujo liejimą.