Paaiškėjo, ką valgė Gizos piramidžių statytojai

Egipte archeologai aptiko didžiulės valgyklos liekanas. Spėjama, kad ši senovinė viešojo maitinimo įstaiga, valgiu aprūpindavusi Gizos piramidžių statytojus, per dieną patiekdavo šimtus kilogramų mėsos.

Specialistai mano, jog jų radinys priklauso gyvenvietei, kurioje buvo apgyvendinti piramidžių statytojai, skelbia „The Daily Mail“.

Manoma, jog statybininkai, kurie minėtoje gyvenvietėje praleido maždaug 35 savo gyvenimo metus, statė piramidę faraonui Mikerinui, kuri buvo trečioji ir paskutinė, išdygusi Gizos plynaukštėje.

Ši vietovė mokslininkų buvo tyrinėjama jau kelis dešimtmečius. Arabiškai ji vadinama „Heit el-Ghurab“ arba tiesiog Prarastasis piramidžių statytojų miestelis.

Kol kas archeologai rado netoliese gyvenvietės buvusias piramidžių statytojų kapines ir tai, ką būtų galima pavadinta skerdykla – savotišką stovyklą, nuklotą galvijų kaulais.

Remdamiesi rastais galvijų kaulais, duomenimis apie mitybos įpročius senovės Egipte ir ankstesniais radiniais iš statybininkų miestelio teritorijos, specialistai sako, jog kiekvieną mielą dieną statybininkams pamaitinti reikėdavo daugiau nei 2 tūkst. kilogramų mėsos. Galvijai būdavo skerdžiami kasdien.

Tai, kad statybininkai valgė daug mėsos ir sulaukdavo didelio medikų rūpesčio, mokslininkai išsiaiškino ištyrę skeletus, aptiktus kapinių teritorijoje. Trumpiau tariant, galima teigti, jog piramidžių statytojų gyvenimo sąlygos tikrai buvo ne prastos.

Vyriausiasis Senovės Egipto tyrinėjimų centro, kuris tyrimus minėtoje vietovėje vykdo jau daugiau nei 25 metus, specialistas Richardas Reddingas sako, jog piramidžių statybininkais buvo tikrai rūpinamasi.

„Žmonėmis tikrai buvo rūpinamasi, jie buvo gerai maitinami – manau, kad toks darbas tais laikais laikytas patraukliu. Manau, kad statybose jie gaudavo geresnio maisto nei namuose“, - spėja specialistas.

R. Reddingo skaičiavimais, kasinėjimų vietoje pavyko atpažinti 25 tūkst. avių, 8 tūkst. galvijų ir 1 tūkst. kiaulių kaulų, teigiama ataskaitoje.

Mikerinui skirtą piramidę statė maždaug 10 tūkst. statybininkų, spėja archeologai. Jie atliko labai įvairias funkcijas – nuo brėžinių rengimo iki akmenų tašymo.

R. Reddingas pridūrė: „Keturis ar penkis mėnesius per metus reikėdavo itin daug darbo jėgos gabenti akmeniniams luitams. Šiam darbui samdyti žmonės tik tą ir darydavo“.

Anot archeologo, per dieną darbininkams reikėdavo po mažiausiai 45-50 gramų baltymų. Pusę šios normos sunkiai dirbantys vyrai greičiausiai gaudavo iš žuvies, pupelių, lęšių ir kitų produktų, o kitą pusę – iš mėsos. Greičiausiai dėl transportavimo sunkumų statybininkai pienu ir sūriu nesimėgaudavo.

Taigi kiekvieną dieną statybininkai suvalgydavo maždaug 11 galvijų ir dar 37 avis, užsigerdami alumi bei užsikąsdami duona, spėja mokslininkai.

Skaičiuojama, jog, siekiant užtikrinti nenutrūkstamas maisto atsargas statybininkams, senovės Egipte reikėjo laikyti 21 tūkst. 900 galvijų ir 54 tūkst. avių bandas.

Statybininkų gyvenvietė, prisišliejusi miestelio, nebuvo minėtajam tikslui planuota specialiai, tačiau specialistai nustatė, jog ten gyvenę asmenys valgydavo daug kiaulienos. Gauti duomenys taip pat leidžia teigti, jog minėtoje gyvenvietėje gyvenę senovės egiptiečiai prekiavo su miestelio pirkliais begemotų iltimis.

Archeologų sukaupti duomenys leidžia teigti, jog miestelis tiesiogiai su piramidės statybomis susijęs nebuvo, tačiau juos siejo svarbūs prekybiniai ryšiai.