Rabinas Abrahamas Skorka, buvusį Argentinos kardinolą Jorge Mario Bergoglio pažįstantis jau 20 metų, teigė su naujuoju Katalikų Bažnyčios vadovu ilgai diskutavę apie Pijų XII, seniai vadinamą Adolfo Hitlerio popiežiumi.

Rabinas, neseniai su kitais autoriais išleidęs pokalbių su savo bičiuliu knygą „On Heaven and Earth“ („Danguje ir Žemėje“), pažymi, jog Pranciškus laikosi aiškios pozicijos, jog Pijaus XII palikimą reikėtų „išsamiai ištirti“, rašo „The Telegraph“.

„Tai siaubingai jautrus klausimas, bet jis sako, kad jį reikia išsamiai ištirti“, - teigė A. Skorka.

„Neabejoju, kad jis imsis žingsnių archyvams atverti“, - pridūrė rabinas.

Duodamas interviu katalikiškam savaitraščiui „The Tablet“, rabinas A. Skorka sakė manąs, kad jo bičiulis taps „revoliuciniu“ popiežiumi, ir teigė esąs tikras, kad jis tikrai pritars tyrimui, kuris kartą ir visiems laikams išaiškintų Pijaus XII vaidmenį.

Dešimtmečiais spėliojama, kiek iš tikrųjų Pijus XII bendradarbiavo su režimu Italijoje bei Vokietijoje, kai 1939 metais buvo išrinktas popiežiumi.

Kritikai kaltina jį nepasmerkus Holokausto – šį įtarimą tik sustiprino Vatikano atsisakymas prileisti tyrinėtojus prie archyvo bylų iš jo popiežiavimo laikotarpio.

Tačiau yra ir duomenų, kad Pijus XII praėjusio amžiaus 4-ajame dešimtmetyje galėjo padėti rengiant 200 tūkst. žydų masinę emigraciją iš Vokietijos.

Teigiama, jog tuometinis kardinolas Eugenio Pacelli išsiuntinėjo laiškus arkivyskupams visame pasaulyje, ragindamas juos parūpinti vizas „ne arijų kilmės katalikams“ ir žydų konvertitams į krikščionybę, kad jie galėtų atvykti į jų šalis iš Vokietijos.

Romoje dešimtmečiais tęsiasi mėginimai Pijų XII kanonizuoti, bet prieš dvejus metus grupė aukštų katalikų mokslininkų viešai paragino popiežių emeritą Benediktą XVI sustabdyti šį procesą, kol ištyrus archyvus bus gauta daugiau duomenų apie jo vaidmenį karo metu.

Tačiau vos po kelių mėnesių Benediktas XVI patvirtino dekretą, kuriuo buvo pripažintos „didvyriškos Pijaus XII dorybės“ – šis dokumentas tapo žingsniu į priekį paskelbiant jį šventuoju.

Rabinas A. Skorka, dabartinis Lotynų Amerikos rabinų seminarijos Argentinoje rektorius, su kardinolu J. M. Bergoglio susidraugavo tuo metu, kai šis ėjo Buenos Airių arkivyskupo pareigas.

Abu lyderiai lankydavosi vienas kito pamaldose, o jų draugystė nutiesė kelią glaudesniems katalikų ir žydų santykiams Argentinoje, kur gyvena didžiausia Lotynų Amerikos žydų bendruomenė.

Abu dvasininkai minėtoje knygoje diskutuoja apie Pijaus XII požiūrį į karą, bet prieina išvados, kad pateikti tikslaus įvertinimo neįmanoma.

Rabinas A. Skorka savaitraščiui „The Tablet“ sakė, kad Pranciškus yra tvirtas antisemitizmo ir „bet kokios formos fanatizmo“ priešininkas. „Aišku viena, kad žydai Vatikane dabar turi labai gerą partnerį“, - pažymėjo jis.

Rabinas atskleidė, kad Pranciškus nuo to, karto, kai buvo išrinktas popiežiumi, jam du kartus skambino į Buenos Aires ir jie privačiai aptarė jo pontifikavimo viltis.

„Manau, kad jis pakeis viską, kam, jo manymu, reikalingi pokyčiai“, - teigė A. Skorka.

„Jis ne tas žmogus, kuris pasyviai atliktų savo vaidmenį“.

„Jis ne tas žmogus, kuris tylėtų žinodamas, kad yra darbų“, - sakė rabinas. Jis prognozavo, kad Pranciškus vargu ar keis Bažnyčios doktrinas, bet gali atnaujinti ją kitais aspektais.

„Įpročių, protokolo, prabangos, taip pat skurstančiųjų atžvilgiu jo pozicija yra revoliucinė“, - pridūrė jis.

Anot jo, kai Pranciškus pirmą kartą paskambinęs jam iš Romos, jis pakėlęs ragelį ir išgirdęs jo balsą juokaujant: „Sveikas, čia Bergoglio. Jie uždarė mane Romoje ir neleis man grįžti namo“.