"Geležinei ledi" trečiadienį bus surengtas iškilmingas išlydėjimas ir ceremonija su kariniais saliutais, kurioje dalyvaus 700 ginkluotųjų pajėgų narių. Laidotuvių pamaldose Šv.Pauliaus katedroje Londone dalyvaus 2 tūkst. svečių.
Velionės Britanijos premjerės palaikai bus išvežti į parlamentą
Karstas su buvusios Didžiosios Britanijos premjerės Margaret Thatcher palaikais antradienį bus išvežtas į parlamento rūmus, kad įstatymų leidėjai galėtų pareikšti paskutinę pagarbą "Geležinei ledi" prieš jos laidotuves.
Išpildant M.Thatcher pageidavimus dėl laidotuvių, jos kūnas naktį liks koplyčioje Vestminsterio rūmuose Londono centre, kur jis dirbo ilgiau nei pusę šimtmečio - parlamento žemuosiuose ir aukštuosiuose rūmuose.
M.Thatcher kūnas bus atvežtas į parlamentą 16 val. vietos (18 val. Lietuvos) laiku ir naktį iš antradienio į trečiadienį bus laikomas Švč.Marijos kriptoje.
Kaip ir Vestminsterio abatija, ta koplyčia yra karališkoji valda, priklausanti Britanijos monarchų, kurie priklauso Anglijos Bažnyčios galvos, o ne vyskupo jurisdikcijai.
Atvežus palaikus, bus surengtos trumpos pamaldos, kuriose dalyvaus apie 100 žmonių - M.Thatcher artimųjų, aukšto rango parlamento narių taip pat įstatymų leidėjų ir pareigūnų, palaikiusių glaudžius ryšius su buvusia premjere.
Didžioji dauguma visuomenės skirtumų tarp iškilmingų ir valstybinių laidotuvių nepastebės. Be to, kaip ir daugelis tradicinio britų protokolo elementų, šios laidotuvės rengiamos vadovaujantis atminimu, precedentu ir susijusių asmenų norais, ne vien rašytinėmis taisyklėmis.
Valstybinės laidotuvės Didžiojoje Britanijoje yra rengiamos monarchams ir labai nedaugeliui kitų asmenų, kurie turi būti ypač pasižymėję.
Praėjusį kartą valstybinės laidotuvės buvo surengtos 1965 metais, Antrojo pasaulinio karo laikų ministrui pirmininkui Winstonui Churchilliui. Jos, kaip ir M.Thatcher atveju, buvo surengtos Šv.Pauliaus katedroje.
Pareikšti nenorą, kad jai būtų surengtos valstybinės laidotuvės, galbūt buvo išmintingas M.Thatcher žingsnis - atsižvelgiant į tai, kad tokiam įvykiui balsavimu turi pritarti parlamentas.
O britų parlamentarai vis dar labai nesutaria dėl velionės konservatorių politikės palikimo. M.Thatcher šalyje įvykdė radikalias laisvosios rinkos reformas ir per 11 savo valdymo metų transformavo Britaniją.
Tarp kitų asmenų, kuriems buvo surengtos valstybinės laidotuvės, yra mokslininkas Isaacas Newtonas (Izaokas Niutonas, 1727), Trafalgaro mūšio didvyris Horatio Nelsonas (Horeišijas Nelsonas, 1806), Vaterlo mūšio nugalėtojas kunigaikštis Arthuras Wellingtonas (Artūras Velingtonas, 1852) ir keturis kartus ministro pirmininko poste dirbęs Williamas Gladstone'as (Viljamas Gladstounas, 1898).
Praėjusį kartą iškilmingos laidotuvės didžiojoje Britanijoje buvo surengtos Karalienei Motinai Elizabeth, 2002 metais. 1997-aisiais tokiomis laidotuvėmis buvo pagerbta Velso princesė Diana.
Ir valstybinių, ir iškilmingų laidotuvių atvejais paprastai vyksta karinė procesija - karstas vežamas Londono gatvėmis į Vestminsterio salę (seniausią parlamento rūmų dalį). Kažkiek laiko palaikai būna pašarvoti, o paskui įvyksta laidotuvių pamaldos Vestminsterio abatijoje ar Šv.Pauliaus katedroje.
Bendruomenių Rūmų bibliotekos pastaboje, kuria paaiškinamas skirtumas tarp valstybinių ir iškilmingų laidotuvių, sakoma, kad valstybinės laidotuvės "paprastai rengiamos taip, kad nuo iškilmingų laidotuvių skirtųsi dviem aspektais: joms leidimas duodamas parlamento pasiūlymu, o lafetą, kuriuo karstas vežamas į pašarvojimo vietą, nuo karalienės Victorios (Viktorijos) laidotuvių (1901-aisiais), traukia Karališkojo jūrų laivyno jūreiviai, o ne žirgai".
Lordas Timas Bellas, M.Thatcher draugas ir atstovas, sakė, kad ilgiausiai tarnavusi 20-ojo amžiaus ministrė pirmininkė pati nusprendė nenorinti tokių laidotuvių, kokios buvo surengtos W.Churchilliui.
"Ji, konkrečiai, nenorėjo valstybinių laidotuvių, kaip ir jos šeima. Ypač ji nepageidavo būti iškilmingai pašarvota, nes manė, kad taip netinka", - sakė T.Bellas.
"Be to, ji nenorėjo (karo lėktuvų) praskridimo, nes manė, kad tai - pinigų švaistymas. Tai atitiktų jos būdą", - pridūrė jis.
Paskelbdama laidotuvių tipą, vyriausybė nurodė, kad jis atitinka velionės šeimos norus ir daroma karalienei sutikus.
"Ledi Thatcher norėjo, kad galėtų dalyvauti ginkluotosios pajėgos", - pridūrė vyriausybė. Tai aiškiai rodo, kad baronienė būdama gyva dalyvavo planavime.
Bendra laidotuvių kaina bus paskelbta vėliau.
Giesmes, muziką ir Biblijos ištraukas laidotuvių pamaldoms skrupulingai atrinko pati M.Thatcher, bažnyčią lankydavusi metodistė, kurios politiniai įsitikinimai buvo grindžiami ir tvirtu tikėjimu.
JAV delegacijoje nėra buvusių prezidentų
Buvusios britų ministrės pirmininkės Margaret Thatcher laidotuvėse dalyvausiančioje oficialioje JAV delegacijoje nebus buvusių prezidentų, tačiau jai vadovaus du buvę valstybės sekretoriai, pirmadienį paskelbė Baltieji rūmai.
Delegacijai vadovaus du JAV diplomatijos milžinai, respublikonai George'as Shultzas ir Jamesas Bakeris, joje taip pat bus Louisas Susmanas, neseniai darbą Londone baigęs ambasadorius, ir Barbara Stephenson, dabartinė reikalų patikėtinė.
Didžioji Britanija į trečiadienio laidotuves kvietė visus dar gyvus buvusius JAV prezidentus: Jimmy Carterį, George'ą Bushą, Billą Clintoną ir George'ą W.Bushą. Tie kvietimai atspindi ypatingus "Geležinės ledi" santykius su Jungtinėmis Valstijomis.
Tarp 2 tūkst. svečių taip pat nebus svarbių Šaltojo karo figūrų, tokių kaip buvęs Sovietų Sąjungos lyderis Michailas Gorbačiovas ir buvęs Vokietijos kancleris Helmutas Kohlis, kurių sveikata yra pernelyg silpna.
Neatvyks ir silpnos sveikatos buvusi pirmoji JAV ponia Nancy Reagan, velionio JAV buvusio prezidento Ronaldo Reagano, kuris buvo M.Thatcher gimininga siela politikoje, žmona.
Kol kas neaišku, kodėl į laidotuves nevyksta jokie buvę JAV prezidentai ir ar tai Didžiojoje Britanijoje bus įvertinta kaip ignoravimas.
JAV prezidentai dažnai paskiria buvusius pareigūnus vadovauti į laidotuves vykstančioms delegacijoms. Ypatingais atvejais jiems atstovauja buvę prezidentai ar esami viceprezidentai.
G.Bushas vyresnysis, kuriam dabar - 88-eri, valdė paskutiniais M.Thatcher darbo ministro pirmininko poste metais. Jis pastaraisiais mėnesiais ilgai buvo gydomas ligoninėje, intensyviosios slaugos palatoje.
Demokrato J.Carterio valdymas su M.Thatcher persidengė labai trumpai, iki jo pasitraukimo 1981 metų sausį po vienos kadencijos.
Demokratų prezidentas B.Clintonas į valdžią atėjo 1993-aisiais, jau po to, kai M.Thatcher 1990 metais atsistatydino. Respublikonas G.W.Bushas prezidentavo 2001-2009 metais.
G.Shultzas daugiau kaip šešerius metus buvo R.Reagano valstybės sekretorius, o J.Bakeris tame poste dirbo G.Bushui vyresniajam. Abu šie valstybės sekretoriai dirbo svarbiais etapais per Šaltąjį karą ir po jo.
Respublikonas Johnas Boehneris, Atstovų Rūmų pirmininkas, kuris M.Thatcher praėjusią savaitę mirus šiltai ją pagerbė, paskelbė, kad į laidotuves vyks ir jo paties delegacija.
Joje bus Atstovų Rūmų narės, respublikonės Marsha Blackburn ir Michele Bachmann, kuri yra dalyvavusi partijos kandidato į prezidentus rinkimuose.
Karalienės dalyvavimas laidotuvėse atspindi abipusę pagarbą
Karalienės Elizabeth II dalyvavimas Margaret Thatcher laidotuvėse šį trečiadienį bus reta garbė, kuri suteikia ir tam tikros informacijos apie didele dalimi nežinomus dviejų iš garsiausių ir įtakingiausių pasaulio moterų santykius.
Karalienės dalyvavimas iškilmingose buvusios ministrės pirmininkės laidotuvėse, kurios organizuojamos monarchei sutikus, gali nutildyti dešimtmečiais sklandžiusius gandus, kad jos nesutarė.
Tai bus pirmas kartas nuo valstybinių Winstono Churchillio laidotuvių 1965-aisiais, kai dabar 86-erių karalienė dalyvauja laidojant kurį nors jos ministrą pirmininką.
Nuo 1979-ųjų iki 1990-ųjų pirmoji Didžiosios Britanijos ministrė pirmininkė moteris audiencijos pas karalienę eidavo kiekvieną antradienį.
Kaip ir per susitikimus su visais kitais jos ministrais pirmininkais, tie atviri pokalbiai įvairiausiomis temomis niekada nebuvo įrašinėjami, jų turinys niekada nebuvo viešai aptarinėjamas. Monarchės Elizabeth politinės pažiūros paprasčiausiai yra nežinomos.
M.Thatcher savo ruožtu laikėsi įsigalėjusios tvarkos ir apie 11 metų trukusius susitikimus su karaliene beveik nieko neparašė savo 1993 metų autobiografijoje "Metai Dauningstrite" (The Downing Street Years).
"Visos audiencijos pas karalienę vyksta griežto konfidencialumo sąlygomis, - rašė ji. - Bet kas, kas įsivaizduoja, kad jos yra tik formalumas ar apsiriboja socialinėmis malonybėmis, labai klysta; jos yra santūriai dalykiškos, o Jos Didenybė demonstruoja didžiulį einamųjų klausimų perpratimą ir patirties aprėptį".
Galbūt žodžiai "tiesūs" ir "pagarbūs" geriau nusako jų santykius nei "maloni draugystė". Gali būti, kad abi jos tam tikru mastu žavėjosi viena kita.
Tvirta monarchistė M.Thatcher, kuri tuo pačiu retai leisdavosi į reveransus, labai gerbė karalienę Elizabeth II, kuri savo ruožtu, kaip sako ekspertai, gerbė ministrę pirmininkę, nusipelniusią valdžios viršūnės vyrų dominuojamoje aplinkoje.
1986 metais laikraštis "The Sunday Times" paskelbė iš Bakingamo rūmų nutekintą informaciją, kad karalienę nuliūdino socialiniai M.Thatcher ekonominės politikos padariniai, kad ji jai atrodė "beširdė" ir kad monarchė nesutiko su Sandraugos sankcijomis Pietų Afrikos Respublikai (PAR).
Ta informacija sukėlė didelį triukšmą ir buvo pasmerkta kaip neteisingai perteiktas išpūtimas.
Tačiau galiausiai nutekintas pranešimas buvo priskirtas karalienei artimam šaltiniui - jos spaudos sekretoriui, kuris po kurio laiko pasitraukė.
"Nors spauda negalėjo atsispirti pagundai spėlioti apie rūmų ir Dauningstrito nesutarimus, ypač - dėl Sandraugos reikalų, man karalienės požiūris į vyriausybės darbą visuomet atrodė absoliučiai korektiškas, - rašė M.Thatcher. - Žinoma, tomis aplinkybėmis istorijos apie "dviejų galingų moterų" susirėmimus buvo pernelyg geros, kad jų neišgalvotum".
Karalienės ir M.Thatcher amžiaus skirtumas buvo vos pusė metų, abi jos tais pačiais savo gyvenimo etapais išgyveno Antrąjį pasaulinį karą ir tolesnių dešimtmečių socialines bei ekonomines permainas.
M.Thatcher vis dar yra ilgiausiai Britanijoje ministro pirmininko poste dirbęs žmogus.
"Manau, kad jos sutarė daug geriau, nei patiktų žiniasklaidai ... Vienintelis dalykas, dėl kurio jos nebūtinai visiškai sutardavo, buvo Sandrauga", - sakė gerų ryšių turintis karališkosios šeimos biografas Hugo Vickersas.
"Karalienė turėjo labai gerbti Thatcher kaip moterį, kuri gyvenime viską pasiekė pati. Tikrai žinau, kad karalienę labai nuliūdino tai, kaip Konservatorių partija atsikratė Thatcher. Ji manė, kad tai buvo bjaurus dalykas", - sakė jis apie spartų ministrės pirmininkės nušalinimą 1990 metais.
"Ji nedelsdama įteikė jai medalį "Už nuopelnus", o vėliau - Keliaraiščio ordiną", - priminė H.Vickersas.
Tie retai įteikiami aukšti apdovanojimai "rodo, kad karalienei ji patiko", nes juos karalienė skiria savo pačios pasirinkimu.
Monarchė retai dalyvauja asmeninėse ministrų pirmininkų šventėse, bet 2005-aisiais nuvyko į 80-ąjį M.Thatcher gimtadienį.
Dirbdama ministro pirmininko poste M.Thatcher gynė karalienės aukščiausiąją valdžią ir valdžią užjūrio teritorijose, taip pat - ją kaip asmenį.
Kai Argentina 1982 metais įsiveržė į Britanijos Folklandų salas, "Geležinė ledi" nusiuntė ten pajėgas sėkmingai jų atgavimo misijai.
"Kokia buvo alternatyva? Kad koks nors paprasčiausias diktatorius valdytų karalienės pavaldinius ir paimtų viršų sukčiavimu ir smurtu? Ne man būnant ministre pirmininke", - yra sakiusi M.Thatcher.
O kai JAV prezidentas Ronaldas Reaganas 1983 metais nusiuntė pajėgas į Grenadą atkurti ten demokratijos, ji negailėdama išbarė savo artimiausią sąjungininką už įsiveržimą į karalienės teritoriją be karalienės leidimo.
Pasak H.Vickerso, dabar jau miręs M.Thatcher vyras Denisas jam 1997 metais sakė, kad jo žmoną "absoliučiai pašiurpino tai, kaip žiniasklaida elgėsi su karaliene" mirus Velso princesei Dianai, nes karalienė esanti "tokia maloni ir rūpestinga moteris".
"Denisas pasakė: "Margaret ir aš esame tik paprasti vidurinės klasės žmonės ir ėmėme ją labai gerbti". Jie laikėsi tokio požiūrio", - pridūrė biografas.