Ši sutartis buvo ratifikuota 82 balsais 90 vietų parlamente, nei vienam įstatymų leidėjui nebalsavus prieš, todėl Kroatija galės tapti 28-ąja ES nare nuo liepos 1 dienos.
Slovėnijos pozicija ilgą laiką buvo viena iš pagrindinių kliūčių jos pietinės kaimynės prisijungimui prie Bendrijos, nes Liubliana blokavo šį procesą dėl neišspręstų sienų ir bankų politikos klausimų.
Antradienį Slovėnijos ministrė pirmininkė Alenka Bratušek sakė parlamentui: "Kroatijos sėkmingas įsiliejimas į Europos šeimą rodo visoms šalims, kurios nori tapti narėmis, jog jos turi tikėti nelengvu reformų ir ES standartų priėmimo keliu."
"Ši diena yra svarbi ir ypatinga tiek Slovėnijai, tiek Kroatijai. Šiame kelyje buvo daug kliūčių, tačiau vykstant dialogui sugebėjome jas pašalinti", - premjerė pridūrė po balsavimo.
Kroatijos premjeras Zoranas Milanovičius dalyvavo šioje Slovėnijos parlamento sesijoje kartu su abiejų šalių diplomatijos vadovais.
"Neįžvelgiu nei vienos artimesnės partnerės negu Slovėnija ateinantiems metams", - Z.Milanovičius sakė žurnalistams, pridūręs, kad abi buvusios Jugoslavijos respublikos bendradarbiaus, mėgindamos išbristi iš ekonomikos krizės.
Praeitą mėnesį abi šalys sudarė susitarimą, išspręsdamos savo paskutinį dvišalį ginčą, susijusį su kroatų santaupomis, laikytomis Liublianos banke prieš Jugoslavijos subyrėjimą 1991-aisiais.
2009 metais abi šalys taip susitarė įkurti arbitražo teismą, kuris spręs jų bendros sienos nustatymo klausimus, kai Kroatija taps ES nare.
Stojimo sutartį turi ratifikuoti dar keturios ES šalys (Belgija, Danija, Vokietija ir Nyderlandai), kad Kroatija galėtų oficialiai tapti Bendrijos nare.
Ji bus antroji iš šešių buvusių Jugoslavijos respublikų, prisijungsiančią prie ES - devyneriais metais vėliau negu Slovėnija.