Pranciškus tapo pirmuoju pontifiku, aplankiusiu nekropolį, kuriame buvo laidojami pagonys ir ankstyvieji krikščionys, po didelio masto archeologinių tyrimų tose senovinėse katakombose, atliktų prieš kelis dešimtmečius, nurodė Vatikanas.
Šventasis Sostas pridūrė, kad 45 minutes trukęs "maldos vizitas prie Šv. Petro kapo buvo privatus, tačiau vėliau paskelbė jo vaizdo įrašą..
Vatikano bazilika buvo pastatyta virš vietos, kurioje senovė Romoje slapta rinkdavosi ankstyvieji krikščionys šios religinės bendruomenės persekiojimų laikais. Jie melsdavos prie nepaženklinto kapo, kuriame, kaip tikima, palaidotas Šv.Petras - apaštalas, kurį Jėzus pasirinko vadovauti jo Bažnyčiai.
Vatikanas iš pradžių paskelbė, kad Pranciškus pasimels prie Šv.Petro kapo, tačiau vėliau nurodė, kad pontifikas meldėsi bazilikoje.
Naujasis popiežius "nuščiuvo tylioje maldoje - gilioje ir jausmingoje meditacijoje" Klemenso koplyčioje didžiulėje Šv.Petro bazilikoje, kuris yra "arčiausia vieta (šioje bažnyčioje) prie Apaštalų kunigaikščio kapo", sakoma Vatikano pranešime.
Aplankęs nekropolį su jo direktoriumi ir vienu Italijos kardinolu, popiežius "palypėjo į viršų, prisiartindamas prie vietos, kur yra Šv.Petro kapas - tiksliai po centriniu altoriumi ir bazilikos kupolu", pridūrė Vatikanas.
Pranciškus perėjo visą senovės mirusiųjų miesto pagrindinę galeriją, sakoma pranešime. Nekropolio galerijos panašios į senovės Romos gatves, tačiau jų šonuose vietoje krautuvių ir gyvenamųjų būstų įrengtos laidojimo kriptos ir mauzoliejai.
Vatikanas nurodė, kad Pranciškus prie įėjimo į nekropolį nuėjo nuo viešbučio Vatikane, kuriame jis gyvena, aplankė tas požemines katakombas, o vėliau aplankė kelių popiežių, tarp jų Pjaus XII, Pailiaus XVI ir Jono Pauliaus I, kapus, esančius kitame požemių lygmenyje, žinomame kaip grotos. Po šio apsilankymo pontifikas grįžo į savo rezidenciją.
Ši ekskursija į požemius labai skyrėsi nuo ankstesnių tradicijų, kurių Katalikų Bažnyčios vadovai laikydavosi antrąją Velykų dieną, Italijoje vadinamą "mažosiomis Velykomis". Ankstesni pontifikai paprastai išvykdavo į Kastel Gandolfą - popiežių vasaros rezidenciją Albano kalvose, esančiose netoli Romos.
Tačiau toje didelių sodų ir alėjų oazėje, įsikūrusioje ramiame kalvų šlaituose išsidėsčiusiame miestelyje, šiuo metu gyvena Pranciškaus pirmtakas - pontifikas emeritas Benediktas XVI, kuris ten praleido paskutines savo valdymo valandas, prieš tapdamas pirmuoju per pastaruosius 600 metų savo noru atsistatydinusiu Katalikų Bažnyčios vadovu. Benediktas gyvens Kastel Gandolfe, kol jam bus parengta rezidencija viename buvusiame Vatikano moterų vienuolyne.
Daugelis italų per "mažąsias Velykas" rengia iškylas su pietumis užmiestyje arba miestų parkuose, o Pranciškus paragino romiečius ir turistus, pirmadienio vidurdienį susirinkusius jo pamatyti Šv. Petro aikštėje, "sočiai papietauti". Pontifikas sakė savo maldose prašantis, kad Velykos įkvėptų tikinčiuosius, kad "neapykanta užleistų vietą meilei, o melas - tiesai" ir kad jos labiausiai paguostų tuos, kuriems "labiausiai reikia pasitikėjimo ir vilties".
Šventasis Tėvas kalbėjo tikintiesiems iš lango savo apartamentuose Apaštalų rūmuose, iš kurių atsiveria vaizdas į aikštę. Tuose apartamentuose gyveno Benediktas XVI ir ankstesni popiežiai, tačiau Pranciškus, liekantis ištikimas paprastumui, atsisekė persikelti į tas prabangias patalpas.
Jis toliau lieka apsistojęs Vatikano viešbutyje, kuriame anksčiau, būdamas Buenos Airių arkivyskupas, gyveno kartu su kitais kardinolais, išrinkusiems Benedikto įpėdinį. Konklavos dalyviai pasirinko jį - Jorge Mario Bergoglio (Chorchę Marijų Bergolją), pirmąjį iš Pietų Amerikos kilusį pontifiką.
Šv.Petro misija buvo toliau skleisti Jėzaus perduotą žinią ir pritraukti daugiau sielų. Popiežius Pranciškus, būdamas jėzuitas, skiria itin didelį dėmesį evangelizacijos misijai Bažnyčioje, o viešnagė Vatikano nekropolyje grąžino jį prie Bažnyčios šaknų, kai kukli krikščionių bendruomenė išpažino savo tikėjimą, kurį stengėsi sutriuškinti Romos imperatoriai.
Šv.Petras pats tapo vienu iš krikščionių kankinių, viešpataujant imperatoriui Neronui. Manoma, kad jis buvo nukryžiuotas žemyn galva ant Vatikano kalvos.
Pirmasis imperatorius krikščionis Konstantinas pirmąją baziliką pastatė ant Vatikano kalvos šlaito, palaidodamas po žeme pagonių ir krikščionių kapines, supusias Šv.Petro kapą.
Dabartinė bazilika, pavadinta Šv.Petro vardu, buvo pastatyta vietoje ankstesnės bazilikos, kuri buvo pripažinta nesaugia ir nugriauta XV amžiaus pabaigoje.
Baroko architektūros grandas Gianas Lorenzo Bernini suprojektavo bronzinį baldakimą virš centrinio altoriaus, įrengto virš Šv.Petro palaidojimo vietos. Dabartinė bazilika buvo suplanuota kaip baimingą pagarbą įkvepiantis paminklas, turėjęs atspindėti Bažnyčios galybę.
Praeito šimtmečio popiežių iniciatyva Vatikano nekropolyje buvo atlikti didelio masto kasinėjimai. 1965 metais archeologais paskelbė suradę Šv.Petro palaikus vienoje vietoje, pažymėtojo graikišku užrašu "Petras yra čia".
Dalis aplinkinių nekropolio statinių vėl buvo atidengti 2003 metais, kai buvo statoma automobilių stovėjimo aikštelė.
Prieš kelerius metus Vatikanas atidarė lankytojams didžiausius ir prabangiausius pagonių kapus po Šv.Petro bazilika, priklausančius vienai buvusių vergų šeimai.
Gidų vedamos ekskursijos nekropolyje, rengiamos iš anksto susitarus, yra vieni iš populiariausių renginių Vatikaną lankantiems turistams.