Šios trys valstybės du kartus blokavo veiksmus sutarčiai priimti bendru sutarimu, baigiantis dešimt dienų trukusioms įtemptoms deryboms Jungtinių Tautų (JT) būstinėje.

Šalių iš viso pasaulio koalicija nurodė, kad dabar šią sutartį pateiks tvirtinti tiesiogiai 193 narių JT Generalinei Asamblėjai kitą savaitę. Ji gali būti priimta dviejų trečdalių dauguma, kuri praktiškai jau yra garantuota.

Irano, Šiaurės Korėjos ir Sirijos - šalių, kurioms visoms taikomos tarptautinės sankcijas arba kurios kurios yra kritikuojamos tarptautinės bendruomenės dėl savo ginklų programos ar prekybos - veiksmai konferencijoje sukėlė daugumos pasipiktinimą.

"Tai nėra nesėkmė - šiandien (buvo pasiekta) atidėta sėkmė ir atidėta nelabai ilgam", - sakė Didžiosios Britanijos vyriausioji derybininkė Jo Adamson.

"Gerą, stiprią sutartį blokavo KLDR (Korėjos Liaudies Demokratinė Respublika), Irano Islamo Respublika ir Sirija, bet dauguma žmonių pasaulyje nori reguliavimo ir tuos balsus reikia išgirsti", - pridūrė ji.

Žmogaus teisių organizacija "Amnesty International" sutarties blokavimą pavadino "labai cinišku".

"Trys valstybės laikė įkaitu (visą) pasaulį", - sakė Anna MacDonald, žmogaus teisių organizacijų konfederacijos "Oxfam" ginklų kontrolės specialistė.

Visos didelės ginklų gamintojos, tokios kaip JAV, Rusija, Vokietija, Prancūzija, Kinija ir Didžioji Britanija, buvo pasirengusios sutikti su šia sutartimi, dėl kurios derybos buvo pradėtos 2006 metais.

Šis pirmas nuo 1996 metų, kai buvo sudaryta Visuotinė branduolinių ginklų bandymų draudimo sutartis, svarbus susitarimas dėl ginklų būtų taikomas prekybai tankais, šarvuočiais, didelio kalibro artilerijos sistemomis, koviniais lėktuvais ir sraigtasparniais, karo laivais, raketomis ir reaktyvinės artilerijos sistemomis, taip pat mažo kalibro ir pėstininkų ginklais.

Naująja sutartimi būtų siekiama priversti šalis įvesti ginklų eksporto kontrolę, be to, šalys iš anksto turėtų įvertinti, ar parduodami ginklai gali būti panaudoti genocidui, karo nusikaltimams, terorizmui ar organizuotam nusikalstamumui.

Net jeigu sutartis ir bus priimta Generalinėje Asamblėjoje, visuotinio pripažinimo ji gali nesulaukti.

Rusija sako, kad joje yra "praleidimų" ir "abejotinų" sąlygų, tokių kaip nepakankama ginklų perdavimo nevalstybinėms grupėms kontrolė. Rusija ypač rūpinasi, kad ginklai nepatektų čečėnų sukilėliams.

Vienas rusų diplomatas konferencijai sakė: "Itin atidžiai nagrinėsime (sutarties) projektą". Tik po to Rusija spręs, ar ją pasirašyti, pridūrė jis.

Indija taip pat sukėlė abejonių dėl to, ar pasirašys sutartį.

"Galutiniame projekte yra išduodančių ženklų apie užkulisinius tik kelių rinktinių šalių interesų prastūmimus", - sakė Indijos delegatė Sujata Mehta.