Borisas Berezovskis savo darbinę veiklą pradėjo kaip matematikos profesorius ir sistemų analitikas, CNN teigė Jill Dougherty, kuri ne kartą ėmė interviu iš verslininko.

Vis tik, posovietinėje Rusijoje jis ėmėsi pelningesnių darbų. „Jis buvo protingas vyras“, - sakė ji.

B. Berezovskis pardavinėjo automobilius, „tuo metu, kai tai buvo prabanga“. „Buvo daug žmonių, kurie norėjo juos pirkti, ir jis, kaip ir daugelis oligarchų, tai pavertė į kažką didesnio“, - kalbėjo J. Dougherty.

Nors Berezovskis didelę dalį savo pinigų uždirbo iš prabangių automobilių pardavimų, jo turtas ir politinė įtaka išaugo investavus į Rusijos žiniasklaidą. B. Berezovskis investavo į kompaniją, kuri kartu su partneriais įkūrė pirmąją nepriklausomos televizijos stotį Maskvoje, TV 6.

DELFI primena, kad B. Berezovskis gimė 1946 m. Maskvoje. Baigė Maskvos miškininkystės institutą, taip pat Maskvos valstybinį universitetą, vėliau apsigynė daktaro disertaciją, tapo Sovietų Sąjungos Mokslų akademijos nariu korespondentu.

Pradėjęs verslą, 1993-1994 m. žiemą jis tapo prezidento Boriso Jelcino artimosios aplinkos nariu. 1999 m. gruodį B. Berezovskis buvo išrinktas į Valstybės dūmą, tačiau 2000 m. vasarą atsisakė mandato ir pradėjo kritikuoti naujai išrinktą prezidentą Vladimirą Putiną.

B. Berezovskis buvo daugiau nei 100 mokslinių darbų autorius, parašė keletą monografijų.

Nuo 1989 m. jis aktyviai užsiėmė verslu, įkūrė ir tapo daugelio stambių Rusijos kompanijų pagrindiniu akcininku, jam priklausė ir kai kurie žiniasklaidos leidiniai bei vienas televizijos kanalas.

1992 m. jis įkūrė pirmą privatų,nuo valstybės nepriklausomą paramos fondą „Triumfas“, kuris rėmė rusų kultūrą.

1995 m. B. Berezovskis užsiėmė politika, o 1996 m. suvienijo rusų oligarchus kovai prieš komunistus. Teigiama, kad būtent šio verslininkui, kuris pasinaudojo savo įtakomis, už pergalę prezidento rinkimuose turėtų būti dėkingas Jelcinas.

1996-1997 m. B. Berezovskis ėjo Rusijos Saugumo tarybos sekretoriaus pavaduotojo pareigas. Dėl to jis atsisakė Izraelio pilietybės, kurią buvo gavęs 1993 m. 1997m. B. Berezovskio pastangomis buvo pasirašyta Rusijos taikos sutartis su Čečėnija.

1998-1999 m. jis buvo Nepriklausomų valstybių sandraugos vykdomasis sekretorius, 1998 m. sukūrė šio darinio pertvarkos koncepciją, kuri buvo atšaukta, kai oponentų jis buvo pašalintas iš šių pareigų.

2000 m. B. Berezovskis aktyviai dalyvavo V. Putino prezidento rinkimų kampanijoje, tačiau tais pačiais metais pareiškė nepritariąs V. Putino politikai ir atsisakė Valstybės dūmos deputato mandato ir galiausiai pabėgo į Didžiąją Britaniją.

2001 m. jis Niujorke jis įkūrė Pilietinių laisvių fondą, skirtą demokratinėms reformoms buvusios Sovietų Sąjungos teritorijoje palaikyti, taip pat su keliais bendražygiais įsteigė V. Putino režimui opozicinę partiją „Liberalioji Rusija“.

2006 m. Londone radioktyviuoju izotopu polonijumi-210 buvo nunuodytas B. Berezovskio bendražygis Aleksandras Litvinenko.

Verslininkas buvo vedęs tris kartus. Liko šeši vaikai ir tiek pat anūkų.