Greičiausiai šis įstatymo projektas bus pasmerktas kaip teisės aktas, menkinantis Izraelio demokratinius principus ir provokuojantis kaltinimus dėl oficialios arabų gyventojų, sudarančių net 20 proc. visos šalies populiacijos, diskriminacijos.
Įstatymo projektą siūlo Benjamino Netanyahu dešiniojo sparno politinis blokas „Likud Beiteinu“ ir ultranacionalistinių pažiūrų Žydų gimtinės partija. Šie politiniai dariniai kartu su dar dviem centro partijomis formuos naują valdančiąją koaliciją.
Tikimasi, kad įstatymo projektas bus įtrauktas į Izraelio pagrindinį įstatymą – Konstitucijos atitikmenį. Jame bus skelbiama, jog Izraelio valstybė yra nacionalinė žydų valstybė.
„Pagal universalius standartus toks įstatymas nebus laikomas demokratiniu. Tačiau jį remiantis politikai tvirtins, jog ne žydų tautybės Izraelio gyventojai vis tiek turės savo teises, tad viskas esą teisėta“, - teigia Izraelio demokratijos instituto specialistas Tamaras Hermannas.
Panašų įstatymo projektą 2011 metais siūlė Avi Dichteris, buvęs „Shin Bet“ (Izraelio vidaus žvalgybos agentūros) vadovas. Teisės aktas buvo atmestas kilus audringai reakcijai dėl įstatymo projekte numatytų nuostatų, teigusių, jog hebrajų kalba turi būti paskelbta vienintele oficialia Izraelio kalba, užkertant kelią arabų kalbai išsaugoti tokį patį statusą. Įstatymo projekte taip pat buvo griežtai apibrėžti šalies vėliavos, herbo ir himno klausimai. Taip pat buvo pateikiamas oficialus reikalavimas skatinti žydų gyvenviečių kūrimąsi visoje šalies teritorijoje. Kitoms gyventojų grupėms toks reikalavimas taikytas nebuvo.
Minėtojo įstatymo projekto šalininkai tvirtino, jog juo siekiama užkirsti kelią Izraelio virsmui dviejų tautų valstybe. Kritikai šį argumentą atrėmė teiginiu, jog dokumente žydų tautos tapatybė iškeliama aukščiau demokratinių vertybių.
Trečiadienį į Izraelį atvykstančiam JAV prezidentui Barackui Obamai „Likud Beiteinu“ ir Žydų gimtinės partijos parengtoje žinutėje apie taikos derybos su palestiniečiais neužsimenama nei žodeliu.
Žydų gimtinės partijos lyderis Naftali Bennettas prieštarauja Palestinos valstybės idėjai, vietoj to jis pirmenybę teigia didelių Vakarų kranto teritorijų aneksavimui.
Naujojoje Izraelio vyriausybėje, šalies parlamente oficialiai prisieksiančioje pirmadienį, taip pat yra ir dvi taikos derybų su palestiniečiais atnaujinimu suinteresuos partijos – „Yesh Atid“ ir „Hatnua“, pastarajai vadovauja buvusi šalies užsienio reikalų ministrė Tzipi Livni.
Oficialioje naujosios Izraelio vyriausybės programoje „dviejų valstybių“ darinys, kurį palaiko JAV ir Europos Sąjungos (ES) valstybės, tarp kurių ir Jungtinė Karalystė, neminimas. Vietoj jo teigiama štai kas: „Izraelis ir toliau sieks taikos su Palestina, užsibrėžtas tikslas – tvarus diplomatinis susitarimas“.
Sekmadienį oficialiai patvirtinta, jog buvęs Izraelio kariuomenės štabo vadas Moshe Yaalonas, Palestinos klausimu turįs itin griežtą ir nepalankią nuomonę, šalies gynybos ministro poste pakeis Ehudą Baraką.
62 metų M. Yaalonas, aktyviai palaikantis Vakarų krante gyvenančius žydus, ragina atsargiai vertinti galimybę pulti Irano branduolinius objektus. B. Netanyahu nuomonė šiuo klausimu daug karingesnė.
