Kairieji kritikavo Jorge Mario Bergoglio, pirmąjį popiežių iš Lotynų Amerikos, dėl jo laikysenos Argentinoje per „purvinąjį karą“ nuo 1976 iki 1983 metų, kai žuvo arba dingo apie 30 tūkst. žmonių.

Itin skrupulingai nagrinėjamas J.M.Bergoglio vaidmuo tuo metu, kai buvo suimti du jauni jėzuitai – Orlando Yorio ir Francisco Jalicsui, kuriuos žiaurioji dešiniųjų chunta suėmė ir nuvežė į garsųjį kankinimų centrą.

„Niekada nebuvo patikimų konkrečių kaltinimų jam. Argentinos teisingumo sistema ... niekada niekuo nėra jo kaltinusi“, – pareiškė Vatikano atstovas spaudai Federico Lombardi.

Jis pažymėjo, kad kampanija prieš J.M.Bergoglio yra „gerai žinoma“, bei tvirtino, jog ji yra šmeižikiška ir ja siekiama diskredituoti Bažnyčią.

„Kaltinimus reiškia antiklerikalai kairieji, puldinėdami Bažnyčią, ir juos reikia paneigti“, – sakė F.Lombardi, tvirtindamas, kad J.M.Bergoglio „padarė daug, kad apgintų žmones per diktatūrą“, kai jis dar net nebuvo vyskupas.

Anksčiau agentūra „The Associated Press“ pranešė, kad vienas sunkiausių kaltinimų J.M. Bergoglio'ui – jog būdamas jaunas Argentinos jėzuitų lyderis jis nesutiko išsakyti palaikymo dviem kunigams – O.Yorio ir F.Jalicsui – aktyviai skleidusiems išlaisvinimo teologijos mokymą Buenos Airių lūšnynuose ir galiausiai dingusiems be žinios. Vėliau paaiškėjo, kad tie kunigai buvo pagrobti ir kankinami Karo laivyno mechanikų mokykloje.

J.M.Bergoglio sakė siūlęs tiems kunigams nutraukti darbą lūšnynuose dėl jų pačių saugumo, tačiau jie atsisakę.

Naujojo popiežiaus oficialusis biografas Sergio Rubinas rašė, kad, kai tie kunigai buvo suimti, J.M.Bergoglio, patekęs į chuntos lyderio diktatoriaus Jorge Videlos namus, paprašė jo suteikti malonę pagrobtiems kunigams. Prašymas buvo patenkintas, abu kunigai liko gyvi.

Vėliau O.Yorio pareiškė, kad J.M.Bergoglio anuomet faktiškai perdavė juodu mirties būriams, atsisakęs viešai palaikyti jų veiklą. Tačiau dabar O.Yorio jau miręs, o F.Jalicsas atsisako komentuoti tuos įvykius, užsidaręs viename Vokietijos vienuolyne.