Kaip DELFI sakė Lietuvos ambasadorė prie Šventojo Sosto Irena Vaišvilaitė, kas bus paskelbtas popiežiumi, nutars rinkimų teisę turintys ir ne vyresni nei 80 metų kardinolai, kurių šiuo metu yra 115. Tarp jų ir Vilniaus arkivyskupas metropolitas kardinolas Audrys Juozas Bačkis, konklavoje dalyvausiantis antrą kartą.

Konklava vadinamas ne tik Kardinolų kolegijos susirinkimas, kurio metu renkamas naujas popiežius, bei ir uždaryta patalpa, kurioje yra renkamas Šventasis Tėvas.

Kol neišrenkamas naujas Romos vyskupas, niekam neleidžiama palikti konklavos. Popiežiaus rinkimai vyksta Siksto koplyčioje Vatikane, kur susirinkę kardinolai prisiekia laikytis konstitucijos ir išlaikyti rinkimų paslaptį. 

Konklavos pradžios vaizdai iš Vatikano

Apsupo rūmus ir užrakino duris

Kaip pasakoja padavimai, kadaise žmonės nebeapsikentė, kad kardinolai vis nesugeba išrinkti popiežiaus: apsupo rūmus, užrakino duris ir pagrasino, jog kasdien mažins maisto davinį kardinolams. Tuometiniams ganytojams teko susiimti ir kažką daryti, kad popiežius vis dėlto būtų išrinktas.

Šį kartą, kaip ir prieš kelis šimtmečius, Siksto koplyčios kaminą užgniaužę kvapą stebės šimtai tūkstančių tikinčiųjų. Šv. Petro aikštėje spėliodami, kuris kardinolas šį kartą bus išrinktas popiežiumi, žmonės lauks, kada pradės skambėti varpai, skelbiantys apie naujojo pontifiko išrinkimą.

Konklavos pradžioje būna keli kandidatai ir balsuojama tol, kol vienas jų surenka du trečdalius balsų. Jis ir tampa popiežiumi. Apie tai susirinkusiems šv. Petro aikštėje praneša Konklavai vadovaujantis Kardinolų kolegijos išrinktas ir popiežiaus patvirtintas dekanas, arba, jei popiežiumi išrenkamas būtent jis, kaip buvo Benedikto XVI atveju, subdekanas.

Kas vyksta konklavoje, supranta iš dūmų spalvos

Paprastai popiežius renkamas slaptu balsavimu. Po kiekvieno balsavimo lapeliai su kandidatų vardais sudeginami Siksto koplyčios krosnelėje. Kai vienas iš kandidatų surenka du trečdalius balsų ir yra išrenkamas popiežiumi, į krosnelę pridedama specialių medžiagų, kurios nudažo dūmus baltai, jei ne – medžiagų, dažančių dūmus juodai. Tai vienintelis būdas perduoti informaciją išoriniam pasauliui, kaip vyksta konklava.

Pagal kanonus, popiežiaus rinkimai gali vykti ir vadinamuoju aklamacijos būdu, kai kardinolai, įkvėpti Šv. Dvasios, vieningai sušunka išrinktojo vardą. Taip pat popiežių gali rinkti grupė kardinolų, kuriems visi vienbalsiai suteikia tokius įgaliojimus. Bet kokiu atveju naujojo popiežiaus išrinkimą ženklina balti dūmai, kylantys iš Siksto koplyčios kamino.

Konklavos tradiciją 1274 m. įvedė popiežius Grigalius X, siekdamas pagreitinti popiežiaus išrinkimą. Popiežius Pijus X 1904 m. susistemino rinkimų tvarkos patobulinimus ir pašalino pasaulietinės valdžios įtaką rinkimams.

Popiežius Pijus XII nustatė, kad reikalinga balsų dauguma yra 2/3 + 1. Popiežius Paulius VI kardinolų rinkėjų amžių apribojo iki 80 metų. Popiežiai gali keisti savo įpėdinių rinkimų tvarką išleisdami specialų dokumentą.