"Tai bus mano paskutinė kadencija", - 81 metų R.Castro sakė įstatymų leidėjams po perrinkimo Liaudies Valdžios Nacionaliniame Susirinkime.
Komunistinės salos lyderis taip pat paskelbė, kad antruoju pagal rangą režimo pareigūnu - Valstybės Tarybos pirmininko pavaduotoju – jis pasirinko Miguelį Diazą-Canelį.
R.Castro parlamentarams pareiškė, kad buvo "išrinktas ginti, palaikyti ir toliau tobulinti socializmą, o ne jį griauti", pridūręs, kad jo ekonomikos reformos kurs "mažiau egalitarinę, tačiau sąžiningesnę visuomenę".
Sprendimas pasirinkti M.Diazą-Canelį, buvusį kariškį ir profesorių iš Vilja Klaros provincijos, kuris pastaraisiais mėnesiais atstovaudavo prezidentui per keliones į užsienį, "žymi galutinį žingsnį derinant būsimąją šalies vadovybę, lėtai ir tvarkingai perduodant pagrindinius vadovaujančius postus naujosioms kartoms", aiškino R.Castro.
Tačiau šis pasirinkimas nebus esminis pokytis, kurio Kubos režimo pagrindinė priešininkė - Jungtinės Valstijos - laukią jau kelis dešimtmečius ir be jokio rezultato išleido milijonus dolerių.
Vašingtonas jau seniai spaudžia kaimyninę Kubą atsiverti daugiapartinei santvarkai ir rinkos ekonomikai, tačiau jam nepavyko pasiekti didesnių pasikeitimų per ilgiau nei 40 metų trukusį revoliucijos lyderio Fidelio Castro valdymą.
Fidelio sveikatai pašlijus 2006 metais, Raulis tapo laikinuoju Kubos prezidentu, o oficialiai jam šis postas buvo perduotas 2008 metais.
Per Šaltąjį karą ir praėjus jau daugiau nei dviem dešimtmečiams po jo pabaigos JAV stengėsi izoliuoti Kubą ir skatinti joje demokratinius pokyčius.
Vašingtonas nuo 1962 metų taikė Havanai, vieninteliam vienpartiniam režimui Amerikos regione, visišką prekybos embargą, siekdamas priversti komunistinę salą atsiverti demokratijai ir rinkos ekonomikai.
Panašu, kad Kuba jau apsisprendė dėl savo naujųjų lyderių, kurie dirbs, jeigu tik sugebės išlaikyti pakrikusią ekonomiką ir dabartinį režimą.
Kuba, kuri yra priklausoma nuo Venesuelos teikiamos pagalbos, iki šiol neaptiko naftos telkinių savo teritoriniuose vandenyse, nors ekspertai mano, kad jų turėtų būti jūros dugne prie Meksikos įlankos krantų.
Taigi Kubos režimo likimas ir ateitis taip pat priklauso nuo Venesuelos prezidento Hugo Chavezo, pagrindinio Kubos ekonomikos rėmėjo ir politinio sąjungininko, sveikatos būklės po vėžio operacijos. Nėra jokių garantijų, kad bet koks H.Chaveso įpėdinis teiks Kubai tokią pačią pagalbą, kaip ir dabartinis lyderis socialistas.
M.Diazas-Canelis, kuriam balandį sukaks 53 metai, turi elektros inžinieriaus išsilavinimą ir anksčiau yra dirbęs švietimo ministru. Dabar jis tapo prezidento faktiniu politiniu įpėdiniu.
Nuo pernai kovo M.Diazas-Canelis dirbo vienu iš aštuonių Ministrų Tarybos pirmininko pavaduotojų.
Antrąjį aukščiausiąjį postą šalyje jis perėmė iš 82 metų Jose Ramono Machado Venturos, kuris atsistatydino, tačiau išliko vienas iš Kubos viceprezidentų.
Tapęs politiniu įpėdiniu, M.Diazas-Canelis atrodo labai besiskiriantis nuo revoliucinės vadovybės, kurios dauguma narių jau vyresni nei 80 metų.
Jeigu galiausiai perims Kubos vairą, jis taps pirmuoju režimo lyderiu, kurio visas gyvenimas praėjo Castro režime, prasidėjusiame 1959-ųjų sausį.
Jeigu neįvyks kokių nors permainų, M.Diazas-Canelis dabartinį lyderį Raulį Castro, kuriam 82 metai sueis birželį, pakeis 2018-aisiais pasibaigus jo prezidento kadencijai.
Į Valstybės Tarybos pirmininko pavaduotojų gretas buvo įlieta daugiau šviežio kraujo - vienu iš jų tapo 48 metų Mercedes Lopez Acea, anksčiau vadovavusi Komunistų partijos Havanos provincijos asamblėjai.
Paties Raulio Castro dukra Mariela Castro buvo pirmąkart išrinkta Nacionalinio Susirinkimo deputate.
Ši klinikinės seksologijos specialistė ragino režimą užtikrinti geresnį elgesį su Kubos gėjais, lesbietėmis ir transseksualiais asmenimis. Manoma, jog ji sieks, kad Kuboje būtų įteisintos tos pačios lyties asmenų santuokos.
Nacionalinė Asamblėja, kurios nariai spalį buvo išrinkti be varžovų, taip pats pasirinko savo naujuoju pirmininku 68 metų Estebaną Lazo. Šis griežtosios ideologinės linijos šalininkus laikomas veikėjas taip pat yra Kubos režimo iškiliausiu afrikietiškas šaknis turinčiu lyderiu.
Penktadienį Raulis Castro daug ką nustebino, pajuokavęs apie savo atsistatydinimą.
"Aš ketinu atsistatydinti. Man tuojau sukaks 82 metai. Turiu teisę atsistatydinti. Jūs manimi netikite" - klausė jis.