Pirmadienio balsavimas bus šios mažos Kaukazo šalies demokratijos išbandymas praėjus dviem dešimtmečiams po Sovietų Sąjungos žlugimo, per kuriuos taip ir neatslūgo įtampa tarp Armėnijos ir Azerbaidžano.

Pareigūnai visų pirma tikisi taikaus proceso, kuris pagerintų šalies integracijos į Europą perspektyvas, - po ginčijamų 2008 metų prezidento rinkimų, per kuriuos į valdžią atėjo S.Sargsianas ir kurie baigėsi susirėmimais, pareikalavusiais 10 žmonių gyvybių.

Kandidatas pranešė apie rinkimų pažeidimus

Masiniai pažeidimai užfiksuoti per Armėnijos prezidento rinkimus, teigė vieno iš kandidatų atstovas, kuriuo remiasi "RIA Novosti". "Rinkimams prasidėjus nuo 8.00 val. mes iš balsavimo punktų gavome pranešimų apie pažeidimus, įskaitant pažymėtų biuletenių įsinešimą, balsavimo proceso kontrolę", - žurnalistams sakė kandidato į prezidentus Rafio Hovanisiano atstovas spaudai.

Pirmadienio rytą prasidėję rinkimai baigsis 20.00 val. vietos laiku. Dėl prezidento posto varžosi septyni kandidatai, tačiau, remiantis nuomonių apklausomis, tikėtina, kad dabartinis lyderis Seržas Sargsianas iškovos antrąją penkerių metų kadenciją.

Anot atstovo, R. Hovanisiano kampanijos būstinės apie visus užregistruotus pažeidimus pranešė atitinkamoms teisėsaugos institucijoms, kurių pareigūnai užtikrino, kad ši informacija bus patikrinta pagal įstatymus.

Armėnijos ministras pirmininkas Tigranas Sargsianas, kuris jau atidavė savo balsą, teigė, jog rinkimai vyksta sklandžiai ir buvo imtasi visų priemonių, jog būtų "išsklaidytos visos abejonės dėl rinkimų laisvumo ir skaidrumo".

Apklausos žada perrinkimą

S.Sargsianas ragino padaryti, kad šie rinkimai būtų "pavyzdiniai", ir pabrėždavo, kad daug gamtinių išteklių neturinti šalis, kurioje gyvena 3 mln. žmonių, neturi ateities, jeigu jos rinkimai neatitiks europietiškų standartų.

Armėnija neturi naftos ir dujų kaip (kaimynas ir priešininkas) Azerbaidžanas. Vienintelis rimtas faktorius santykių su Europa (srityje) gali būti demokratinis įvaizdis“, - sakė Armėnijos sociologijos asociacijos vadovas Gevorgas Pogosianas.

Seržas Sargsianas
Dauguma apklausų rodo, kad S.Sargsianas pagal populiarumą smarkiai pirmauja, o susiskaldžiusios opozicijos jėgos nesugebėjo rasti bendro kandidato, kuris mestų jam iššūkį.

59 metų S.Sargsianas yra 10-ojo dešimtmečio karo su Azerbaidžanu dėl ginčijamo Kalnų Karabacho veteranas ir jo populiarumą didele dalimi lemia griežtas "bus padaryta" tipo militaristinis įvaizdis.

Šio fanatiško šachmatininko, kuris vadovauja Armėnijos šachmatų federacijai, ir užsienio politika atrodo kaip apdairi šachmatų partija, nes mažytė Armėnija sugebėjo išsaugoti draugystę su NATO, Rusija ir galingu kaimynu Iranu.

Stipriausias varžovas - gimęs JAV

Prezidento rinkimai Armėnijoje. Kandidato Raffi Hovanisiano plakatas
Pagrindinis S.Sargsiano varžovas yra 54 metų buvęs ministras Rafis Hovanisianas. Jis gimė Jungtinėse Valstijose ir dirbo teisininku Los Andžele, bet grįžo į Armėniją po 1988 metų gruodį čia įvykusio galingo žemės drebėjimo.

Tuo tarpu į kandidatą Paruirą Airikianą sausio 31-ąją Jerevano centre buvo šauta, kulka pataikė į viršutinę buvusio SSRS laikų disidento krūtinės dalį. Dėl to sužeidimo jis siekė dviem savaitėms atidėti rinkimus, bet praėjusį pirmadienį tokį savo prašymą atsiėmė.

Dar vienas iš septynių S.Sargsiano varžovų yra buvęs premjeras Hrantas Bagratianas.

„Gallup International Association“ apklausos rodo, kad S.Sargsianas turėtų gauti 68 proc. balsų, o R.Hovanisianas - 24 proc. balsų. Parama P.Airikianui vertinama vienaženkliu skaičiumi.

Tarptautiniai stebėtojai iš Europos Saugumo ir Bendradarbiavimo Organizacijos stebi balsavimą, kuris turi baigtis 16 val. Grinvičo (18 val. Lietuvos) laiku.

Rinkimų baigtis daugmaž buvo aiški dar gruodį, kai dvi įtakingos politinės figūros, galinčios įnešti tam tikro netikrumo, paskelbė, kad savo kandidatūrų nekels.

Kad nedalyvaus rinkimuose, paskelbė itin populiarus partijos „Klestinti Armėnija“ lyderis, buvęs rankos lenkimo čempionas Gagikas Carukianas.

Tuo tarpu Armėnijos pirmasis posovietinis prezidentas Levonas Ter-Petrosianas sakė, kad būdamas 68-erių jau yra per senas aukščiausiam valstybės postui.

„Rinkimų baigtis buvo aiški jau pernai gruodį“, - sakė Kaukazo žiniasklaidos instituto direktorius Aleksandras Iskandarianas.

Tačiau visi kandidatai stengėsi žarstyti populistinius pažadus kovoti su skurdu ir nedarbu.

Pasaulio bankas yra apskaičiavęs, kad 36 proc. armėnų gyvena žemiau skurdo ribos. Per pastaruosius du dešimtmečius dėl ekonominių sunkumų ir nedarbo iš šalies išvyko beveik milijonas armėnų.

Rinkimų kampanijos metu didelis dėmesys buvo skiriamas seniems Armėnijos ginčams su kaimynėmis Turkija ir Azerbaidžanu.

Po 10-ojo dešimtmečio karo su Azerbaidžanu dėl ginčijamo Kalnų Karabacho dar nėra sudaryta galutinė taikos sutartis ir naujo konflikto rizika tebėra apčiuopiama.