Cituodamas neįvardytus pareigūnus, dalyvavusius rengiant tą dokumentą, laikraštis nurodė, kad naujoji politika taip pat nustato, kaip žvalgybos agentūros gali tikrinti kompiuterių tinklus užsienyje, ieškodamos potencialios atakos prieš Jungtines Valstijas ženklų.

Jeigu prezidentas pritartų, agentūros galėtų atakuoti priešininkus naikinančiomis programomis, net jeigu nebūtų oficialiai paskelbtas karas.

Ši apžvalga buvo pateikta tuo metu, kai JAV Gynybos departamentas patvirtino planus artimiausiais metais penkiskart padidinti savo kibernetinio saugumo pajėgas, siekiant sustiprinti gebėjimus apginti kritiškai svarbius kompiuterių tinklus.

Kaip rašo dienraštis "The Washington Post", Pentagono kibernetinio saugumo štabas, dabar turintis apie 900 darbuotojų, bus išplėstas iki maždaug 4 900 karių ir civilių.

Pernai lapkritį gynybos sekretorius Leonas Panetta pripažino, kad kibernetiniams saugumui reikia skirti daugiau lėšų ir žmogiškųjų išteklių.

Šios problemos rimtumą pademonstravo virtinė įvykdytų kibernetinių diversijų, įskaitant atvejį praeitą vasarą, kai kompiuterinis virusas buvo panaudotas duomenims ištrinti iš daugiau nei 30 tūkst. kompiuterių Saudo Arabijos valstybinėje naftos bendrovėje.

Kaip rašo "The New York Times", Johnas Brennanas, pasiūlytas vadovauti Centrinei žvalgybos valdybai (CŽV), atliko centrinį vaidmenį plėtojant administracijos politiką, susijusią su kibernetinio karo programa.

Yra žinoma, kad JAV prezidentas Barackas Obama yra tik vieną kartą leidęs panaudoti kibernetinės kovos priemones, kai nurodė surengti virtinę kibernetinių atakų prieš Irano urano sodrinimo įmones, nurodė laikraštis.

Ši operacija kodiniu pavadinimu "Olimpinės žaidynės" (Olympic Games) buvo pradėta planuoti Pentagone dar tuo metu, kai prezidento postas priklausė George'ui W.Bushui, pridūrė "The New York Times".

Atakos prieš Iraną pademonstravo, kad šalies infrastruktūra gali būti naikinama nebombarduojant ir nesiunčiant diversantų, sakoma laikraščio straipsnyje.

Vienas aukštas Amerikos pareigūnas sakė laikraščiui, kad naujosios apžvalgos autoriai greitai nustatė, jog kibernetiniai ginklai yra tokie galingi, jog turėtų būti naudojami tik pagal tiesioginį JAV ginkluotųjų pajėgų vyriausiojo vado įsakymą, kaip ir branduoliniai ginklai.

Tarptautinė teisė leidžia bet kuriai šaliai gintis nuo grėsmių, o Jungtinės Valstijos šią prielaidą taikydavo imdamosi prevencinių atakų, pažymėjo "The New York Times".

Pagal naująsias rekomendacijas Pentagonas nedalyvautų gynyboje nuo įprastų kibernetinių atakų prieš Amerikos bendroves ar asmenis - ši atsakomybė būtų perduotas Nacionalinio saugumo departamentui, pridūrė laikraštis.

Tačiau kariškiai būtų įtraukti tais atvejais, kai būtų didelės kibernetinės atakos Jungtinėse Valstijose, rašo "The New York Times".