B.Obama pirmadienį viešai prisaikdintas JAV prezidentu antrajai kadencijai, vėl užsikraudamas ant savo pečių šios tarnybos galią ir naštą šiais išbandymų laikais priešais šimtatūkstantinę minią, virš kurios plevėsavo valstybinės vėliavos.

B.Obama iškėlė dešinę ranką, o kairiąją padėjo ant Šventojo Rašto knygos, kuri kadaise priklausė Martinui Lutheriui Kingui ir Abrahamui Lincolnui. Prisaikdinimo ceremonija vyko lauke ant specialiai prie vakarinio Kapitolijaus fasado įrengtos platformos, žemiau baltojo kupolo.

„Aš, Barackas Husseinas Obama, iškilmingai prisiekiu, kad garbingai vykdysiu Jungtinių Valstijų prezidento pareigas ir visomis savo jėgomis gerbsiu, saugosiu ir ginsiu Jungtinių Valstijų konstituciją. Tepadeda man Dievas“, – pakartojo jis juoda mantija apsigaubusio Aukščiausiojo teismo pirmininko Johno Robertso skaitomus žodžius.

Anksčiau iš garsiojo pastato išėjusį ir laiptais besileidžiantį prezidentą pasitiko trimitų garsai ir milžiniškos visą Našonal Malą užpildžiusios minios gausmas „Obama, Obama“.

Plačiai besišypsantis B.Obama atrodė laisvesnis negu per pirmąją inauguraciją prieš ketverius metus, kai jis perėmė prezidento tarnybą būdamas neišbandytas ir nepatyręs lyderis, kai šaliai grėsė ekonomikos nuosmukis.

Pirmasis prezidentu tapęs afroamerikietis B.Obama buvo prisaikdintas antrajai kadencijai per privačią ir kuklią ceremoniją sekmadienį, o kitą dieną jo laukė iškilmingas ir viešas prisaikdinimo pakartojimas.

Po viešojo prisaikdinimo trumpoje kalboje B.Obama pažadėjo atkurti „stiprius aljansus“ pasaulyje, pažymėdamas, kad Jungtinės Valstijos yra įsipareigojusios pasiekti saugumą be „amžino karo“.

„Amerika liks stiprių aljansų ramstis bet kuriame pasaulio kampelyje“, – sakė prezidentas nuo Kapitolijaus laiptų.

„Ir mes atnaujinsime tas institucijas, kurios išplečia mūsų gebėjimą įveikti krizes užsienyje, nes niekas kitas taikiajame pasaulyje neturi tokios galios kaip ši galingiausia valstybė“, – pažymėjo B.Obama.

Inauguracijos proga B.Obama savo kalboje priminė ir apie kovą už lygias moterų bei gėjų teises, geresnę sistemą atvykstantiems į JAV naujiems imigrantams.

„Mes, žmonės, skelbiame šiandien, kad akivaizdžiausios tiesos – kurios mus visus sukūrė lygius – yra žvaigždė, kuri mums vis dar nurodo kelią“, – pareiškė jis, primindamas apie precedentus Amerikoje iš kovos už piliečių, gėjų ir moterų teises.

„Būtent mūsų kartos užduotis – tęsti tai, ką tie pionieriai pradėjo. Nes mūsų kelias nėra užbaigtas, kol mūsų žmonos, mūsų motinos, mūsų dukterys galės užsitarnauti sau gyvenimą, atitinkantį jų pastangas“, – tęsė B.Obama.

„Mūsų kelias nėra užbaigtas, kol mūsų broliai gėjai ir seserys pagal įstatymą laikomi kažkuo kitu – nes, jeigu mes tikrai esame sukurti lygūs, tuomet ir meilė vienas kitam taip pat turi būti lygi“, – sakė prezidentas.

„Mūsų kelias nėra užbaigtas, kol mes rasime geresnį būdą palankiai sutikti daug siekiančių ir viltingų imigrantų, kuriems Amerika yra galimybių šalis“, – pažymėjo jis.

Užsimindamas apie savo pastangas įgyvendinti reformas, kad dokumentų neturintys imigrantai paprasčiau galėtų gauti teisę gyventi ir dribti Valstijose, B.Obama paragino, kad „jauni studentai ir inžinieriai“ būtų „įtraukti į darbo jėgos sąrašus, o ne išsiunčiami iš šalies“.

Sekmadienį, per trumpiausią, kokia tik gali būti, ceremoniją Baltuosiuose rūmuose, kurioje dalyvavo jo šeima, B.Obama buvo prisaikdintas prieš pat vidurdienį, kaip reikalauja įstatymas.

B.Obama, su lengva šypsena veide, prisiekė iškėlęs dešinę ranką, o kairę padėjęs ant šeimos Biblijos, kurią laikė jo žmona Michelle, vilkėjusi mėlyną suknelę, derėjusią prie Baltųjų rūmų Mėlynosios salės, kur vyko ceremonija, dekoro.

44-asis JAV prezidentas priesaikos žodžius kartojo paskui Aukščiausiojo Teismo pirmininką Johną Robertsą.

Ta kukli prisaikdinimo ceremonija atitiko teisinius reikalavimus, kad prezidentai oficialiai būtų prisaikdinti sausio 20 dieną. Kadangi šiemet ši diena išpuolė sekmadienį, pagal tradiciją kadencijos pradžios iškilmės buvo atidėtos iki pirmadienio, kuris, savo ruožtu, šiemet sutampa su gerbiamo kovos už pilietines teises lyderio Martino Lutherio Kingo gimimo metinių minėjimu trečią sausio pirmadienį.

Per sekmadienio ceremoniją B.Obama jokių ypatingų komentarų nepateikė. "Aš tai padariau", - tyliai pasakė jis jauniausiai dukrai Sashai ir ją apkabino.

Priesaika ėjosi sklandžiai, ne taip, kaip prieš ketverius metus, kai J.Robertsas, stengdamasis kartoti priesaikos žodžius iš atminties, kelis kartus suklydo, ir vėliau turėjo prisaikdinti B.Obamą dar kartą.

Pirmadienio iškilmėse entuziazmo tikriausiai bus mažiau nei prieš ketverius metus, kai Vašingtono centre buvo susirinkę 1,8 mln. žmonių, jautusių, jog dalyvauja istoriniame įvykyje.

Dabar B.Obama yra vyresnis, labiau pražilęs ir labiau įklimpęs į politiką, virš kurios kažkada bandė pakilti. Pareigūnai tikisi, kad šį pirmadienį stebėti jo inauguracijos susirinks 500-700 tūkst. žmonių.

Jam pradedant savo antrąją kadenciją, amerikiečiai jį vis labiau laiko stipriu lyderiu, žmogumi, kuris gina savo įsitikinimus ir gali pasiekti, kad darbai būtų padaryti, rodo "Pew Research Center for the People & the Press" apklausa.

Ji rodo, kad prezidento darbui pritaria 52 proc. amerikiečių - tai vienas didžiausių skaičių nuo jo prezidentavimo pradžios.

Jį, kaip asmenį, palankiai vertina 59 proc. amerikiečių - daugiau nei 50 proc. per 2012 metų rinkimų kovą su respublikonu Mittu Romney.

Kai visos pirmadienio iškilmės baigsis, prezidentas grįš prie vadovavimo šaliai, kuri galbūt yra susiskaldžiusi taip pat, kaip visuomet buvo nuo pilietinio karo prieš 150 metų. To konflikto metu buvo nuslopintas pietinių valstijų maištas ir panaikinta vergija.

Atsižvelgiant į komplikuotą rasinę šalies istoriją, B.Obamos išrinkimas į Baltuosius rūmus 2008 metais ir tapimas pirmuoju juodaodžiu JAV prezidentu daugelio buvo laikomas lūžio tašku.

Savo pirmosios inauguracijos kalboje B.Obama žadėjo mažinti šalį apėmusį pyktį tarp partijų, tačiau šalis per tuos ketverius metus tik dar labiau susiskaldė.

Nors B.Obama įtikinamai laimėjo antrą kadenciją, džiūgavimas, lydėjęs jį prieš ketverius metus, dabar yra prislopęs - tokia yra realybė visiems antrą kadenciją pradedantiems prezidentams.

Jis vadovavo šaliai per daugelį sunkių iššūkių: užbaigė Irako karą, Afganistano kare pradėjo rengtis JAV pajėgų išvedimui, gelbėjo smunkančią ekonomiką. Jis laimėjo pritarimą dideliam sveikatos apsaugos sistemos pertvarkymui. Tačiau sunkių problemų lieka ir jo sėkmė jas sprendžiant nulems jo vietą istorijoje.

B.Obamos demokratai ir opozicijoje esantys respublikonai, kurie kontroliuoja Atstovų Rūmus, kariauja politinį karą dėl ginklų kontrolės ir šalies finansų tvarkymo.

Prieš tai, kai B.Obama sekmadienį prisiekė, vienas Baltųjų rūmų aukšto rango patarėjas dalyvavo nacionalinių televizijų pokalbių laidose ir išreiškė įsitikinimą, kad Kongresas šiemet priims išsamią imigracijos reformą, tačiau nebuvo toks užtikrintas dėl ginklų kontrolės įstatymų sugriežtinimo.

Imigracijos reforma turėtų būti lengvesnė, nes respublikonai supranta, kad jų pozicija šiuo klausimu paskatino didžiąją daugumą ispanakalbių pernai balsuoti už B.Obamą.

Ginklų kontrolės klausimu patarėjas Davidas Plouffe'as kalbėjo optimistiškai, bet pripažino politinę realybę. Respublikonai Atstovų Rūmuose ir net kai kurie demokratai Senate itin atsargiai kalbėjo šiuo klausimu. "Tai bus labai, labai sunku", - CBS sakė D.Plouffe'as.

B.Obamos taip pat laukia sunki konfrontacija su respublikonais dėl šalies skolinių įsipareigojimų nevykdymo išvengimo, didėjančio federalinio deficito sumažinimo ir sutrukdymo Iranui pasigaminti branduolinių ginklų.

B.Obamai gali tekti spręsti, ar smogti Irano branduoliniams objektams, nors jis ir nėra linkęs to daryti. Vašingtonas ir jo sąjungininkai mano, kad Iranas bando pasigaminti branduolinių ginklų, bet pats Iranas sako, kad jo programos tikslai yra elektros energijos gamyba.

B.Obama yra pažadėjęs neleisti Iranui peržengti raudonos linijos ir tapti branduolinį ginklą turinčia valstybe, bet tvirtina, kad dar yra laiko diplomatijai. Tačiau Izraelis spaudžia jį karinių veiksmų imtis greičiau, o ne vėliau.

B.Obama taip pat turės spręsti klausimus dėl pilietinio karo Sirijoje, įtampos tarp Izraelio ir palestiniečių, santykių su Rusija atšalimo ir virtinės jūrinių ginčų Azijoje.

Kita vertus, jo administracija seniai kalba apie "posūkį" į Aziją po to, kai JAV daug savo energijos pastarąjį dešimtmetį skirdavo Artimiesiems Rytams.