Didžiausias naujausioje Rusijos istorijoje protesto demonstracijas 2011 m. pabaigoje, 2012 m. pradžioje paskatino paviešinti Dūmos rinkimų falsifikavimai. Išeita į gatves buvo taip įspūdingai, kad V.Putinas vienu metu net gėrėjosi simpatiškais protestų dalyviais kaip savojo režimo pasiekimu. Tą jis aiškino piliečiams tradicinio metinio TV tilto metu. Kovą demonstracijoms naują impulsą suteikė Rusijos prezidento rinkimai, po kurių prezidento ir premjero postais buvo apsikeista pagal V.Putino vadovaujamos partijos 2011 m. rugsėjo 24 d. paskelbtus planus. Politikos stebėtojai spėliojo: ko laukti toliau? Rinktis buvo galima demokratizaciją, esamos padėties išsaugojimą arba veržti varžtus.

Po inauguracijos paaiškėjo, kad imamasi būtent veržti diržus. Birželio 12 d. renginiui jau įsigaliojo antimitingų įstatymas, už pažeidimus akcijų metu piliečiams numatantis iki 10 tūkst. dolerių baudas, o pareigūnams – 2 kartus didesnes. Prieš išeidama vasaros atostogų, Dūma priėmė šmeižto įstatymą, pagal kurį už kenkimą kito asmens orumui, garbei, reputacijai įsigaliojo baudžiamoji atsakomybė bei baudos iki 16 tūkst. dolerių piliečiams ir 4 kartus didesnės pareigūnams. Taip pat skubos tvarka buvo priimtas ne pelno organizacijų, gaunančių paramą iš užsienio, įstatymas, pagal kurį tokios organizacijos (įskaitant net labdaringas) turi registruotis kaip užsienio agentai. Rusijoje ši sąvoka vienareikšmiškai naudojama šnipams apibūdinti.

Per metus protesto akcijos aiškiai prigeso. Opozicija politiniais gebėjimais nepasižymėjo. Kai kas vėliau mitingus ir pasivaikščiojimus priskyrė net pramoginiam žanrui. Kartu daug kas mano, kad išsijudinusi visuomenė dar laukia savo valandos, nes prielaidos protestui neišnyko.

Krizė – daugialypė

Metų pabaigoje Maskvos Carnegie cent­ras konstatavo trijų lygių politinę krizę. Krizėje atsidūrė V.Putino sukurta suasmeninta valdžia. Šią krizę atskleidžia parodomoji kova su korupcija, skilimas valdžios viršūnėse (politologai pripažįsta atskirų grupių priešpriešą), nereikalinga valdžios vertikalė. Krizę patiria ūkio modelis, pagal kurį pajamų pagrindinę dalį sudaro energetikos žaliavų gavyba. Atgyveno ir modelis, pagal kurį valdžia užsitikrindavo visuomenės paklusnumą mainais už jai teikiamą paramą. Esama padėtis didina neigiamų scenarijų Rusijoje tikimybę, nes evoliucinės raidos negali užtikrinti nei valdžia, nei opozicija.

Rosbalt.ru kalbinamas Pasaulio ekonomikos ir tarptautinių santykių instituto ekspertas J.Gontmacheris konstatavo akivaizdžią valstybės valdymo degradavimo tendenciją, išryškėjusią 2012 m. Funkcijų, kurias dera vykdyti, valstybė nevykdo, tačiau stiprina tas, kurių neturi vykdyti. Rinkoje neliko sveikų konkurentų. Nors Rusijos mastu į mitingus išėjo nežymi visuomenės dalis, tačiau ją sudaro labiausiai skriaudžiami korupcijos. O korupcija vis labiau suauga su valdžia. Stabilumo visuomenėje nėra. Nepasitenkinimas valstybės nesirūpinimu padėtimi švietime, sveikatos apsaugoje, kitose srityse tapo masinis.

Lemia inertiškoji dauguma

Levados centro sociologai, laikraštyje „Komersant“ apibendrinę 2012 m. tyrimus, nustatė, kad politinių permainų Rusijoje reikia laukti ne anksčiau kaip po 10–15 metų, jeigu pablogėjusi ekonominė padėtis nesukels socialinio sprogimo. Tokiai išvadai nuteikia visuomenės struktūra. Naujos rinkimų tvarkos, nepriklausomų teismų, laisvos žiniasklaidos nori 20 proc. gyventojų. Šie gyvena didmiesčiuose, gerai uždirba, yra išsilavinę ir gerai informuoti. Reformų nenori ir rinkos konkurencijos bijo 45 proc. rusų. Pastarieji gyvena vidutiniuose ir mažuose miestuose, dirba valstybiniame dotuojamame sektoriuje. Likusieji yra kaimiečiai ir nacionalinių respublikų gyventojai. Jie yra viskam abejingi ir žino tiek, kiek jiems paaiškina tėvyninė TV. Vidutiniškai 85 proc. rusų mano, kad negali daryti įtakos politikai. Kai kuriuose regionuose šis skaičius artėja prie 100 proc. Nors vyriausybę norėtų atstatydinti 37 proc. piliečių (didžiausias skaičius per 20 metų), o 41 proc. – ne, Kremlius turi priemonių padėčiai išsaugoti, ir prieštaravimai visuomenėje kaupsis iš lėto.

Metų neramumus stebinančiai tiksliai numačiusio Strateginių tyrimų centro vadovas M.Dmitrijevas 2012 m. spalį konstatavo, kad gyventojai valdžios atnaujinimą rinkimų keliu laiko visiškai neperspektyviu. Didžioji dalis žmonių yra labai prislėgta ir pergyvena depresiją. Tarp valdžios ir visuomenės tvyro antagonizmas. Protestų-revoliucijos scenarijus žmonių sąmonėje egzistuoja tik kaip teorinė galimybė, bet yra svarstoma labai racionaliai. Vėliau šis galvojimas darys įtaką jų veiksmams. Strateginių tyrimų centras yra viena pagrindinių ekspertinių organizacijų, teikianti analitinius vertinimus prezidento ir vyriausybės administracijai. Apie rezultatus Centro vadovas pasakojo radijo „Echo Moskvy“ laidoje.

Baigiantis 2012 m., nuomonėmis pasidalino į Rosbalt.ru diskusiją pakviesti ekspertai.

Visuomenės nuomonės tyrimo centro (VCIOM) vadovui V.Fiodorovui atrodo, kad su protestuotojais valdžia susitvarkė, ir kad įvykiai nepasikartos, jeigu 2013 m. ji vykdys apgalvotą politiką.
Politologo D.Oreškino ir Globalizacijos ir socialinių judėjimų instituto direktoriaus B.Kagarlickio nuomone, protestai užgeso savaime kaip stichiškai atsiradęs reiškinys. D.Oreškinas priekaištauja, kad nebuvo pasirūpinta jo struktūra, o B.Kagarlickis pastebi, kad opozicija nesistengė kovoti už socialinius interesus. Jis taip pat mato ypač nesėkmingą valdžios politiką švietimo, medicinos, būsto, transporto srityse, kuriose Rusijos laukia nacionalinė katastrofa. Tačiau nemažinti finansavimo šioms sritims stambiojo verslo arba, kitaip sakant, savo pačios sąskaita, valdžia negalės.

Ūkio augimas priklauso nuo nežinomojo

Kaip praneša Newsru.com, lapkritį Ekonomikos plėtros ministerija 2013–2030 m. prognozavo Rusijos BVP metinį prieaugį 4,1–5,4 proc., o pasaulio ekonomikai tuo metu – tik 3,5–4 proc. augimą. Remtasi prielaida, kad naftos kaina bus stabili ir 2020 m. sieks 95 dolerius, o 2030 m. – 110. Vėliau ministerija savo vertinimus 2012 m. sumažino iki 3,5 proc. ir 2013 m. iki 3,6 proc. Tačiau Aukštoji ekonomikos mokykla, netgi esant palankioms naftos kainoms, Rusijai žada ekonomikos augimą tik iki 2 proc. 2013 m. ir iki 1,5 proc. 2015 m. Kitas Aukštosios ekonomikos mokyklos specialistų ir nepriklausomų ekspertų bendrai atliktas tyrimas, kaip skelbia RBKdaily.ru, rodo, kad ekonomikos krizę Rusija patirs jau 2014 m., jeigu viskas liks, kaip yra, ir jeigu bus pasikliaunama šios ministerijos nubrėžtomis gairėmis. BVP augimas turėtų sumažėti 3 kartus. Rusijos ekonomikos augimo modelis yra atgyvena, nes jis gali veikti tik tada, kai naftos kaina yra aukšta ir kai kasmet ji brangsta po 20 proc. O buvęs finansų ministras A.Kudrinas prancūzų leidiniui „Les Echos“ neseniai prognozavo, kad po metų nafta gali atpigti iki 80 JAV dolerių, pasiekiant kritinę Rusijos biudžetui ribą. Dėl to reikės mažinti išlaidas ir didinti mokesčius. Tai reikš socialines ir politines pasekmes, kurios lems būsimų rinkimų rezultatus.

Reuters.com teigimu, Tarptautinės ener­getikos agentūros specialistai ma­no, kad jau 2015 m. pabaigoje JAV taps pag­rindine gamtinių dujų tiekėja, o pagal naftos gavybą ji apie 2017 m. aplenks Saudo Arabiją. Rusijos vietą Europoje turės užimti JAV.