Po spalio rinkimų į valdžią atėjus opozicijai, manyta, jog nuo šiol Gruzijoje prasidės dvipartinio valdymo etapas. Tačiau vietoje bandymų bendradarbiauti, pastarieji trys mėnesiai pasižymėjo įnirtinga kova dėl valdžios. Su Bidzina Ivanišviliu atėjusi koalicija yra sutelkusi tiek Eduardo Ševardnadzės laikų politikus, tiek nusivylusius Michailo Saakašvilio valdymu – jiems su buvusiais kolegomis ieškoti kompromisų ypač sunku. B.Ivanišvilio vadovaujamos „Gruziniškos svajonės“ rėmėjai iš M.Saakašvilio reikalauja visiško valdžios perdavimo ir imasi vis drąsesnių priemonių.
Sausio 4 d., likus porai dienų iki ortodoksų Kalėdų, centrinėje sostinės gatvėje susirinko keli šimtai protestuotojų, reikalaujančių prezidento M.Saakašvilio atsistatydinimo. Organizacija „Vienybė ir žmogaus teisės“ surinko daugiau nei 835 tūkst. parašų po peticija, reikalaujančia prezidento atsistatydinimo – tai beveik penktadalis visų šalies gyventojų. Mitingai skirtinguose šalies miestuose truko dvi dienas. Protestuotojai reikalauja, kad prezidentas atsistatydintų iki sausio 20 d., kuomet baigiasi jo antroji kadencija. Iki to laiko organizatoriai tikisi surinkti daugiau nei milijoną parašų.
Per konstitucinę reformą M.Saakašvilio valdymas buvo pratęstas iki 2013 m. spalio, kada suplanuoti kiti prezidento rinkimai. Į protestus susirinkę žmonės piktinosi, kad M.Saakašvilis dirbtinai prasiilgino savo valdymą. Reikiami įstatymų pakeitimai buvo priimti pernai jo partijos – „Jungtinio nacionalinio judėjimo“ – valdomo parlamento. Tiesa, nepaisant surinktų parašų skaičiaus, peticija neturi teisinės galios, o apkaltos procedūra tokia sudėtinga, jog parlamentui būtų paprasčiau palaukti 2013 m. spalio rinkimų. Tačiau šlovingoji Rožių revoliucija, panašu, skrieja į užmarštį. Naujoji valdžia skuba įsitvirtinti visose srityse ir nėra nusiteikusi nei bendradarbiauti, nei raminti protestų.
Konfliktas gilėja
Opozicijai laimėjus parlamento rinkimus, minios žmonių išėjo į gatves džiūgaudami, o apžvalgininkai skelbė demokratijos pergalę Gruzijoje. Buvo nuolat pabrėžiama, kad pirmą kartą per nepriklausomybės istoriją pavyko pakeisti valdžią taikiai ir ramiai, be revoliucijų ir susirėmimų. M.Saakašvilis taip pat pripažino savo pralaimėjimą. Tačiau per pirmuosius tris „Gruziniškos svajonės“ koalicijos valdymo mėnesius įtampa tik augo. Naujoji vyriausybė aktyviai ėmėsi vykdyti du iš savo programos punktų: gerinti santykius su Rusija bei „vykdyti teisingumą“ buvusiai valdžiai.
Namuose naujoji vyriausybė daugiausia dėmesio skyrė santykių aiškinimuisi su M.Saakašviliu ir jo partija. Premjeras Bidzina Ivanišvilis, perėmęs valdžią, pareiškė, jog „Saakašvilis ir jo partija nuniokojo šalį per devynerius savo valdymo metus.“ Savo naujametinėje kalboje premjeras teigė, jog dabar prasideda „naujas, sunkesnis etapas“. Nepaisant Vakarų išreikšto susirūpinimo, vis labiau plečiamas ir buvusių politikų bei aukštų pareigūnų veiklos tyrimas. Prieš pat Naujuosius buvo suimti buvę energetikos ministras Aleksandras Khetaguris ir buvęs teisingumo ministras Nika Gvaramia, Telasi skirstomųjų tinklų vadovas Devi Kandelakis. Anksčiau taip pat buvo sulaikyti kariuomenės vadas, gynybos ministras, ekonomikos viceministras ir dar keletas aukštų pareigūnų. Kai kurie ministrai buvo iškviesti apklausoms, grasinant suėmimu, jeigu jose nepasirodytų.
Pačiam M.Saakašviliui 2013 m. taip pat bus nelengvi. Prezidento galios jau sumažintos, biudžetas apkarpytas, dabar jam dar tenka stebėti, kaip jo bendražygiai vienas po kito sulaikomi dėl kaltinimų korupcija bei piktnaudžiavimu valdžia.
Regionuose keičiasi valdžia
Kova dėl valdžios ypač ryškiai atsiskleidžia Gruzijos regionuose. Miestų tarybos ir savivaldos organai niekada nebuvo stiprūs ir nepriklausomi veikėjai, bet po spalio 1 d. parlamento rinkimų būtent čia įsiliepsnojo pagrindinė kova. Nors savivaldybių rinkimai vyks tik 2014 m., varžybos dėl postų persikėlė į regionus. Čia būtų galima pamanyti, kad priešrinkiminės kampanijos vis dar tęsiasi: nesibaigiantys protestai neretai blokuoja savivaldybes, o tarybų narius protestuotojai spaudžia palikti iki šiol regionuose dominavusią M.Saakašvilio partiją. Nors smurto atvejų buvo vos keletas, tokios tendencijos neramina, kaip teigia Davidas Melua, Nacionalinės Savivaldybių Tarybų Asociacijos Gruzijoje direktorius.
„Žinoma, tai – vietos savivaldybių ir politinės sistemos problema, bet visų pirma tokie protestai prieštarauja įstatymams“, – kalbėjo D.Melua. „Įsiveržti į viešus pastatus ir daryti spaudimą vietos pareigūnams, neleisti jiems vykdyti savo mandato yra nelegalu“, – teigė jis. Vakarų Gruzijoje kai kurie protestuotojai buvo pradėję bado akcijas. Vis dėlto rimtesnių priemonių tokiems protestams kontroliuoti iki šiol nebuvo imtasi.
Patys protestuotojai tiki, jog po parlamento rinkimų savivaldybėse valdžia taip pat turi keistis. „Iš pirmo žvilgsnio galbūt tai atrodo blogai. Bet visa tai prasidėjo dėl situacijos, kurią turėjome prieš rinkimus. <...> Saakašvilio vyriausybė buvo autoritarinė, o savivaldybės buvo jos dalis“, – aiškino Tengizas Šergelašvilis, regioninio vystymosi viceministras. Panašu, jog naujoji valdžia pateisina ir net skatina šiuos procesus regionuose. Dar daugiau – rezultatai taip pat ryškėja. Nemaža dalis savivaldos tarybos narių atsistatydino arba perėjo į „Gruziniškos svajonės“ partiją. Prieš parlamento rinkimus M.Saakašvilio „Jungtinis nacionalinis judėjimas“ dominavo „maždaug 1200–1250“ iš 1263 renkamų savivaldos tarybų, kaip skelbia Nacionalinė Savivaldybių Tarybų Asociacija Gruzijoje. Dabar buvusi valdančioji partija tebevaldo mažiau nei pusę savivaldybių.
M.Saakašvilis apeliuoja į Vakarus
Protestuotojai Tbilisyje pareiškė M.Saakašviliui ultimatumą: jei jis neatsistatydins iki sausio 20 d., protestai pasklis po visą Gruziją. Taip pat žadama blokuoti prezidentūrą Tbilisyje ir trukdyti prezidento darbui. Panašu, kad taikus valdžios perdavimas spalį tebuvo iliuzija.
Tuo tarpu M.Saakašvilis laikosi palyginti nuosaikiai. Savo naujametinėje kalboje jis pasiūlė penkių punktų bendradarbiavimo planą, kuriame įtraukė, jo manymu, esmines problemas, traukiančias šalį žemyn. Tarp jų – ir prašymas sustabdyti buvusių politikų veiklos tyrimą bei spaudimą regioninei valdžiai. Tiesa, kai kurie skeptikai tai vadina laišku, skirtu Vakarų auditorijai. Pasak apžvalgininko Ramazo Sakvarelidzės, „penkių punktų planas yra tęsinys to, ką girdėjome apie naująją vyriausybę iš Vakarų“.
Panašu, jog Rožių revoliucionieriams valdžia galutinai slysta iš rankų. „Saakašvilis tikisi, jog Ivanišvilis nesugebės įvykdyti savo socialinių ir ekonominių projektų, nes tai sukeltų visuomenės nepasitenkinimą. Jis nori lošti šia korta. Balandį bus šeši mėnesiai po parlamento rinkimų. Teoriškai jis galėtų paleisti parlamentą ir paskelbti naujus rinkimus“, – aiškina Gruzijos Eurazijos instituto direktorius Gulbaatas Rtskhiladzė. Tačiau iki balandžio dar laukia ilgi keturi mėnesiai, o protestai tik auga.
M.Saakašvilis pasiūlė penkių punktų bendradarbiavimo planą:
Pirma – nutraukime agresyvią retoriką vienas kito atžvilgiu;
Antra – sustabdykite opozicijos persekiojimus ir suėmimus;
Trečia – nepakenkime Gruzijos santykiams su Vakarais;
Ketvirta – nutraukite išpuolius prieš vietinės savivaldos organus;
Penkta – atkurkime verslo bendruomenės pasitikėjimą Gruzija.