Metų pabaiga Kremlių vargu ar džiugina – Maskvai teks susitaikyti su „iškraustymu“ iš radiolokacinės stoties Azerbaidžane, „Magnickio sąrašo“ įteisinimu JAV vietoje žadėto lankstumo priešraketinio skydo Europoje klausimu bei „kietesne“ nei tikėtasi Gruzijos pozicija dvišaliuose santykiuose.
Priešo priešas – dar ne draugas
Po spalio pradžioje Gruzijoje įvykusių parlamento rinkimų į valdžią atėjusi Bidzinos Ivanišvilio, uolaus prezidento Michailo Saakašvilio kritiko, vadovaujama „Gruziniška svajonė“ žadėjo santykių su Rusija atšilimą. Pavasario tikėjosi ir Kremlius, tačiau, galima sakyti, iki šiol tesulaukė tik kuklaus atlydžio.
Visgi ekspertai sutinka, kad Tbilisio tonas Maskvos atžvilgiu sušvelnėjo. Pirma, Tbilisis pademonstravo gražų institucinį gestą – įkūrė specialiojo ministro pirmininko atstovo ryšiams su Rusija pareigybę, į kurią paskyrė Zurabą Abašidzę. Antra, Gruzija ir Rusija sutarė atnaujinti tiesioginį dialogą, nes po 2008 m. karo šalys derasi tarpininkaujant Šveicarijai. Gruodžio 14 d. Ženevoje susitikę Z.Abašidzė ir Rusijos užsienio reikalų ministro pavaduotojas Grigorijus Karasinas sutarė atnaujinti tiesioginį Tbilisio ir Maskvos dialogą prekybos, ekonomikos ir humanitariniais klausimais.
Be to, Gruzijoje pradėti tiesiogiai transliuoti rusiški kanalai.
Tačiau ministras pirmininkas B.Ivanišvilis ir jo vadovaujama „Gruziniška svajonė“ Kremliaus lūkesčių nepateisino. B.Ivanišvilio Vyriausybė leistis į derybas dėl teritorinio vientisumo klausimo kategoriškai atsisako – Tbilisis separatistinius Abchazijos ir Pietų Osetijos regionus laiko integralia Gruzijos dalimi. Pasak naujosios Gruzijos užsienio reikalų ministrės Majos Pandžikidzės, Tbilisis nesiruošia atkurti diplomatinių santykių su Maskva tol, kol šioji turės savo ambasadas Cchinvalyje ir Suchumyje (Pietų Osetijos ir Abchazijos centrai – L.K.). Tbilisis taip pat nesvarsto galimybės atsitraukti nuo provakarietiškos orientacijos – Gruzijos narystė NATO ir ES ir toliau išlieka svarbiausiais šalies prioritetais, kuriuos, beje, remia ir tarptautinė bendruomenė. NATO generalinis sekretorius Andersas Foghas Rasmussenas Aljanso užsienio reikalų ministrų susitikime gruodžio 4 d. dar kartą pareiškė, kad Rusija negali nuspręsti dėl Gruzijos prisijungimo prie NATO. Po derybų Ženevoje Z.Abašidzė pareiškė, kad negalima likti konfrontacijoje su Rusija, tačiau pabrėžė, kad provakarietiška Tbilisio politika negali būti diskusijų tema, taip pat Gruzija nesileis į kompromisus dėl šalies suverenumo ir teritorinio vientisumo.
Be to, šiandien Gruzija, kaip ir anksčiau, siekia derėtis su Rusija kaip lygi su lygia, o ne aklai klausyti Maskvos diktato. Dar kovą „Atgimimo“ kalbintas Vilniuje viešėjęs tuometinis Gruzijos užsienio reikalų ministras Grigolas Vašadzė teigė, kad Gruzija yra pasirengusi dirbti kartu su Rusija, tačiau Rusija nėra pasirengusi kalbėti su Gruzija, ir tai nėra šios ar kitos vyriausybės problema. Tai – Rusijos, kuri iš principo negali toleruoti nepriklausomos ir suverenios Gruzijos, problema.
Taigi kur „apsiskaičiavo“ Kremlius, pervertindamas B.Ivanišvilio prorusiškumą? Didžiausia Maskvos klaida buvo manyti, kad visi, kas nemėgsta M.Saakašvilio, automatiškai yra palankūs Kremliui. Iš tiesų įtampos tarp valdančiųjų ir M.Saakašvilio stovyklos – didžiulės, bet tai – tik vidaus politikos peripetijos. Užsienio politikoje Gruzija kaip visuomet vieninga.
B.Obamos rankos laisvesnės, bet ne Kremliaus naudai
2012 m. JAV santykius su Rusija siūbavo prezidento rinkimai ir Rusijoje, ir JAV. Visgi jei Rusijos prezidento rinkimų rezultatas buvo nesunkiai nuspėjamas, JAV iki paskutinės minutės vyko įtempta politinė kova. Būtent aršios politinės lenktynės vertė antrosios kadencijos siekusį Baracką Obamą griebtis diplomatinių manevrų santykiuose su Maskva.
Tarptautine sensacija tapo kovą Seulo tarptautinio branduolinio saugumo viršūnių susitikimo kontekste vykusio B.Obamos ir tuometinio Rusijos vadovo Dmitrijaus Medvedevo paviešintas asmeninio pokalbio fragmentas. B.Obama paprašė kolegos iš Rusijos perduoti į Kremlių grįžtančiam Vladimirui Putinui, kad jam reikia daugiau erdvės priešraketinės gynybos Europoje klausimu ir pridėjo, esą po rinkimų jis galėsiąs sau leisti daugiau lankstumo šiuo klausimu. B.Obamos ginti tuomet stojęs JAV viceprezidentas Joe Bidenas pareiškė, kad prezidentas tiesiog konstatavo realią politinę situaciją. Be to, jis pabrėžė, kad dialogas su Rusija vyksta. Tačiau ekspertai spėjo, kad B.Obamos užuomina apie didesnį lankstumą priešraketinio skydo Europoje klausimu galėjo reikšti ir tai, kad Vašingtonas yra pasirengęs Rusijai toliau nuolaidžiauti.
Visgi į Baltuosius rūmus grįžęs B.Obama, atrodo, nuolaidų Kremliui daryti neketina, bent jau principiniais klausimais. Praėjusį penktadienį B.Obama pasirašė įstatymą, kuriuo, viena vertus, panaikinami Šaltojo karo laikų prekybos su Rusija apribojimai, kita vertus, įvedami keliavimo apribojimai ir turto įšaldymai Rusijos pareigūnams, susijusiems su žmogaus teisių pažeidinėjimais šalyje, o visų pirma – su rezonansine teisininko Sergejaus Magnickio mirtimi. Kremlius tokiam Baltųjų rūmų žingsniui nuosekliai priešinosi, o dabar žada pritaikyti atsakomąsias priemones.
Pirmoji Maskvos karinė nesėkmė posovietinėje erdvėje
Per pastaruosius kelerius metus Rusijai pavyko be didesnio pasipriešinimo užsitikrinti savo karinių bazių posovietinėse valstybėse ilgalaikį buvimą, kol... pradėjo derėtis su Azerbaidžanu.
Gruodžio viduryje galutinai paaiškėjo, kad Maskvai pirmą kartą nepavyko susitarti su Baku dėl Gabalos radiolokacinės stoties nuomos, kurios terminas baigiasi šiemet, pratęsimo. 1985 m. pastatyta Gabalos radiolokacinė stotis 2002 m. buvo išnuomota Rusijai dešimties metų laikotarpiui. Rusija išreiškė norą Gabaloje likti dar 49-ius metus, tačiau Baku kategoriškai nesutiko su tokiu terminu, teigdama geriausiu atveju sutiksianti pratęsti nuomos sutartį dar 5–7 metams. Dar daugiau, su galimu nuomos sutarties pratęsimu Baku siejo drastišką radiolokacinės stoties nuomos kainos pakėlimą – nuo 7 mln. JAV dolerių iki 300 mln. JAV dolerių per metus.
Maskvai, kuriai Gabalos radiolokacinė stotis turi daugiau simbolinę nei praktinę reikšmę, tokia kaina aiškiai buvo per didelė. Juolab, kad Rusija savo teritorijoje – Armavire, esančiame Šiaurės Kaukaze – stato modernią radiolokacinę stotį, kuri turėtų pradėti veikti jau kitų metų pirmąjį ketvirtį. Visgi Rusijos žiniasklaida netiesioginį Azerbaidžano atsisakymą nuomoti Gabalos radiolokacinę stotį Rusijai pavadino „nedraugišku žingsniu“. Maskvos kartėlis suprantamas – šis praktikoje mažai naudos duodantis radiolokatorius buvo vienas iš nedaugelio Rusijos svertų, leidžiančių išlaikyti įtaką nuolat stiprėjančiame ir iš Rusijos „globos“ sprūstančiame Azerbaidžane.
Verta paminėti, kad Azerbaidžanas buvo viena antirusiškiausių posovietinių valstybių, viešai atsisakiusi stoti į kuriamą Nepriklausomų valstybių sandraugą (NVS) ir pirmoji 1992 m. iš savo teritorijos išstūmusi sovietinę kariuomenę, tačiau po de facto pralaimėto karo su Armėnija dėl Kalnų Karabacho, priversta ieškoti modus vivendi su Maskva. Visgi pastaraisiais metais Baku intensyvaus naftos ir dujų telkinių eksploatavimo dėka įgijo imunitetą Maskvos spaudimui ir susiformavo tvirtą politinį stuburą, kurį ir pademonstravo derėdamasi dėl Gabalos.
JAV geopolitinių tyrimų centras „Stratfor“: Rusijos įtakos Gruzijoje atkūrimo perspektyvos
Pagrindiniai Rusijos įtakos Gruzijoje svertai yra šie:
- politinis: kai kurie opozicijos lyderiai (pvz., Nino Buržanadzė) pasisako už ryšių su Rusija stiprinimą. Visgi Maskvos ryšiai su Gruzijos Vyriausybe ar verslo bendruomene yra silpni.
- saugumo: Rusija yra okupavusi du Gruzijos regionus – Abchaziją ir Pietų Osetiją, ir įkurdinusi per 3500 karių kiekviename iš jų. Taip pat Gruzijoje aktyviai veikia Rusijos žvalgyba. Visgi Tbilisis išlaiko narystės ES ir NATO siekį ir nedalyvauja Rusijos dominuojamose organizacijose.
- finansinis: Rusija tiesiogiai remia okupuotas Abchaziją ir Pietų Osetiją. Be to, Rusijoje dirba per 1 mln. Gruzijos piliečių, ekonomiškai remiančių Gruzijoje likusius šeimos narius.
Asmenų, atsakingų už S.Magnickio sulaikymą, kankinimą ir mirtį, bei susijusių su kitais sunkiais žmogaus teisių pažeidimais, nustatymas
Praėjus ne daugiau kaip 120 dienų nuo šio akto įsigaliojimo, Prezidentas Kongreso komitetams perduos sąrašą asmenų, atrinktų remiantis patikima informacija:
- asmenys, kurie yra atsakingi už S.Magnickio sulaikymą, kankinimą ir mirtį, asmenys, dalyvavę padedant išvengti teisinės atsakomybės asmenims, susijusiems su S.Magnickio sulaikymu, kankinimu ir mirtimi, asmenys, gavę finansinės naudos iš S.Magnickio sulaikymo, kankinimo ir mirties, bei asmenys, dalyvavę kriminaliniame sąmoksle, kurį atskleidė S.Magnickis.
- asmenys, atsakingi už neteisminius žudymus ar kitus grubius tarptautinės bendruomenės plačiai pripažįstamų žmogaus teisių apribojimus už veiklą, kuria buvo siekiama: (a) išaiškinti valstybės pareigūnų atliekamus nelegalius veiksmus; (b) apginti teisę į tarptautinės bendruomenės plačiai pripažįstamas žmogaus teises ir laisves, įskaitant religijos, žodžio ir susirinkimų laisves, taip pat – teisę į demokratinius rinkimus bei teisingą bei nešališką teismą.
Prezidentas atnaujins šiuos sąrašus, kai pasirodys naujos informacijos.
JAV geopolitinių tyrimų centras „Stratfor“: Rusijos įtakos Azerbaidžane atkūrimo perspektyvos
Azerbaidžanas Rusijai yra barjeras nuo regioninių galių Pietuose – Turkijos ir Irano – įtakų plitimo. Be to, Azerbaidžanas turi priėjimą prie Kaspijos jūros bei gausius naftos ir dujų išteklius. Azerbaidžanas yra svarbi vadinamojo Pietinio koridoriaus dalis, kuris, jei būtų įgyvendintas, sumenkintų Rusijos svarbą Vakarams prekybos ir energetikos srityse.
Pagrindiniai Rusijos įtakos Azerbaidžane svertai yra šie:
- politinis: Rusijos ryšiai su Azerbaidžano politiniu ir verslo elitu yra riboti, tačiau Maskva turi gerai išplėtotus ryšius su Kalnų Karabacho politikos ir verslo atstovais. Rusija taipogi dominuoja derybose tarp Armėnijos ir Azerbaidžano dėl Kalnų Karabacho konflikto taikaus sureguliavimo.
- saugumo: Rusijos karinės bazės Armėnijoje ir Gruzijoje (Rusijos okupuotuose Gruzijos regionuose – L.K.) leidžia iš dalies stebėti Azerbaidžaną. Be to, Azerbaidžanu domisi Rusijos žvalgyba.
- finansinis: Rusija nekontroliuoja Azerbaidžano naftos ir dujų, bet rodo susidomėjimą pirkti kuo didesnius kiekius Azerbaidžano dujų. Nemenkas skaičius azerbaidžaniečių dirba Rusijoje, bet jų siunčiamos piniginės perlaidos praktiškai neturi įtakos Azerbaidžano biudžetui.