Žydai protestavo prieš Jono Pauliaus II sprendimą palaimintuoju paskelbti Pijų IX, kuris Šventajame Soste sėdėjo ilgiausiai ir kuris į getą suvarė Romos žydus, pro pirštus žiūrėjo į žydų berniuko pagrobimą, o žydus vadino šunimis.

Izraelio vyriausybė išreiškė didelį apgailestavimą dėl šios beatifikacijos, ir priminė, kad per 22 paties Jono Pauliaus II popiežiavimo metus katalikų ir žydų santykiai labai pagerėjo.

Jonas Paulius II pripažino šį kartėlį, pavadinęs Pijų "labai mylimu, bet taip pat nekenčiamu ir šmeižiamu".

"Bažnyčios sūnaus beatifikacija nepagerbia jo konkrečių istorinių sprendimų, bet iškelia jį kaip sektiną ir už dorybes gerbtiną asmenį", sakė Jonas Paulius, ceremonijoje vilkėjęs žalsvos ir auksinės spalvų drabužiais.

Pasiklausyti popiežiaus į Šv. Petro aikštę susirinko 100 tūkst. piligrimų, mojavusių skepetaitėmis ir vėliavomis, taip pat - juodai vilkintys Italijos katalikų kilmingiausių šeimų nariai bei politikai.

Tuo tarpu Romos žydai ir kai kurie katalikai ceremonijos išvakarėse surengė protesto demonstraciją, kurios metu laikė uždegtas žvakes. Elena Mortara, kurios senelio dėdę 1858 metais Pijaus policija atėmė iš žydų šeimos, beatifikaciją pavadino žaizdos aitrinimu.

Bažnyčia 6 metų Edgardo Mortarą (Edgardą Mortarą) iš tėvų pagrobė išgirdusi, kad tarnaitė katalikė slapčia jį pakrikštijo. Edgardo, globojamas Pijaus, buvo rengiamas kunigystei.

Per Pijaus IX popiežiavimą 1846-1878 metais žlugo šimtmečius gyvavusi popiežių valstybė. Kilmingieji italai, koks buvo ir pats Pijus, jį praminė "paskutiniuoju popiežiumi karaliumi".

Tuo tarpu draugišką ir paprastą Joną XXIII, kilusį iš valstiečių šeimos, italai ir šiandien vadina "geruoju popiežiumi". Per Antrąjį pasaulinį karą dirbdamas Vatikano pasiuntiniu Turkijoje, Jonas XXIII išgelbėjo tūkstančius žydų, kuriems išdavė tranzitines vizas ir kitaip padėjo, nors kartą ir nusiskundė žydų srautu, plūstančiu į Palestiną ir jos šventąsias vietas.

Jonas XXIII nuo virškinamojo trakto vėžio mirė 1963 metais, popiežiavęs mažiau nei penkerius metus. Kelios savaitės prieš mirtį jis išleido encikliką "Pacem in Terris" ("Taika Žemėje"), kurioje pripažinta, jog žmogaus teisės yra esminė pasaulinės taikos sąlyga.

Pijus IX savo 1864 metų enciklikoje pasmerkė pilietines teises, apie kurias buvo neseniai prabilta.

Pijus IX sušaukė Pirmąjį Vatikano susirinkimą, kuris paskelbė popiežiaus neklystamumo tikėjimo ir moralės klausimais dogmą, o Jonas XXIII - Antrąjį Vatikano susirinkimą (1962-1965 metais), kuris panaikino lotyniškąsias mišias ir suteikė vyskupams didesnę savivaldą.

"Apvaizdos lėmimu palaimintaisiais tapo šiedu popiežiai, gyvenę visiškai skirtingomis istorinėmis sąlygomis", sekmadienį pabrėžė Jonas Paulius II.