Per praėjusį dešimtmetį Turkija patyrė ekonomikos pakilimą, kuris, kaip ir anksčiau, buvo naudingas pasaulietiniam miesto elitui, valdančiosios AKP partijos konservatyviems šalininkams ir buvusiems verslininkams žemės ūkio srityje. Ekonomikos kilimas privedė prie islamo viduriniosios klasės iškilimo.

Ši nauja islamo buržuazija turi pinigų, tad ir galimybės yra kitokios, todėl prabanga tviskančios drabužių parduotuvės, restoranai, viešbučiai ir sporto klubai atsidarydami miesto centruose pataikauja pamaldesnei gyvensenai.

„AKP į vartotojų rinką sėkmingai integravo didelę visuomenės dalį, kuri anksčiau buvo ignoruojama“, - sakė antropologas ir žurnalistas Ayse Çavdaras. „Tai reiškia, kad rinkos dinamiškumas vešėjo, kai politikai nesisekė: tai normalizavo [religiškai konservatyvų gyvenimo būdą], o tokie žurnalai kaip „Âlâ“ yra šio normalizavimo produktas ir ženklas“.

Foto: AFP/Scanpix

„Âlâ“ stiliaus redaktorė Büsra Erdogan mano, kad žurnalas užpildė svarbią spragą. „Tai buvo tikras sprogimas – daugybė konservatyvių moterų ilgą laiką laukė tokio leidinio kaip šis. Dauguma skaitytojų mūsų klausė „Kodėl tai taip ilgai užtruko?“.

Nors žurnalas „Âlâ“ ir laikosi islamo aprangos taisyklių, įskaitant skareles ir drabužių bei rankovių ilgį, jis nepataikauja vien galvas dengiančioms moterims, o islamo drabužių kompanijos rikiuojasi šalia žinomų prekinių ženklų, tokių kaip „Gucci“, „Louboutin“ ir „Stella McCartney“.

Vyriausioji „Âlâ“ redaktorė Ebru Büyükdag sakė, kad pasauliečiai iš pradžių kritikavo žurnalą, jog jis islamistiškas. Pamaldžios musulmonės kritikavo jį už tai, kad jis neva sukomercina islamą. „Bet mes neišduodame fatvų bei nelaužome jokių islamo taisyklių“, - sakė ji. „Kodėl konservatyvios moterys negali dėvėti gražių drabužių?“.

Su konservatyvių moterų turtais ir viešumu ateina naujas pasitikėjimas savimi.

„Žmonės į moteris, dėvinčias skareles, anksčiau žiūrėjo iš aukšto“, - sakė 35 metų vieno Stambulo grožio salono savininkė Esra Can. Ji pradėjo savo verslą po to, kai moters sprendimas dėvėti skarelę padarė galą jos karjerai tekstilės pramonėje. „Aš buvau priversta pasirinkti arba skarelę, arba darbą“, - pasakojo ji.

Kosmetologė Adile Türkmen, kuri buvo išmesta iš universiteto dėl to, kad dėvėjo skarelę, sakė, kad dėl to, jog pasirodė „Âlâ“, jai labai palengvėjo. Ji teigė, jog žurnalas buvo ženklas, kad viskas pasikeitė. „Kai eidavau į operą, žmonės spoksojo į mane taip lyg būčiau iš kito pasaulio. Dabar galiu eiti visur - ir į restoranus, ir į roko koncertus“, - juokėsi ji.

Foto: AFP/Scanpix

„Dėl AKP vyriausybės ir ekonominio vystymosi žmonės pradėjo žiūrėti giliau ir matyti daugiau nei vien skarelę. Dabar žmonės sprendžia apie mane iš to, ko pasiekiu“, - pritarė E. Can. Jos grožio salonas, įsikūręs tarp vardinių parduotuvių, vestuvinių suknelių parduotuvių ir žavių konditerijos parduotuvių, traukia klientes tiek su skarelėmis, tiek be skarelių. Jos atvyksta ir iš kaimynystės, ir iš viso Stambulo.

Vyriausioji „Âlâ“ redaktorė E. Büyükdag pabrėžė, jog svarbu leisti straipsnius apie tokias konservatyvias moteris, padariusias karjerą, kaip E. Can. „Mes norime jaunoms moterims parodyti teigiamus ir sektinus pavyzdžius“.

Ji sutiko, kad moterų nedarbas Turkijoje vis dar labai didelis – tik 28 proc. moterų šiuo metu dirba. „Mes siekiame darbovietėse kvotų moterims ir norime padėti tašką išankstinei nuomonei, kad moterys, dėvinčios skareles, gali dirbti tik žemos kvalifikacijos ir mažai apmokamą darbą“, - sakė ji. „Vis dar daug kompanijų atsisako suteikti labai kompetentingoms moterims aukštas pareigas vien todėl, kad jos dengia savo galvas skarelėmis“.

E. Büyükdag sakė, kad tokie žurnalai kaip „Âlâ” padėjo apjungti praktikuojančius musulmonus su pasauliečiais, susirūpinusiais dėl Turkijos islamizavimo.